Vilhelmas Storostas-Vydūnas (–) – filosofas, rašytojas, Mažosios Lietuvos kultūros veikėjas. m. baigė Ragainės mokytojų seminariją, mokytojavo Kintuose, Tilžėje, laisvo klausytojo teisėmis studijavo filosofiją, anglų, prancūzų kalbas ir kitus mokslus Greifswaldo, Hallės, Leipzigo ir Berlyno universitetuose. m. įkūrė Tilžės lietuvių giedotojų draugiją ir 40 metų jai vadovavo. Ant Rambyno kalno rengė dainų šventes, vaidinimus. Domėjosi senąja lietuvių religija, papročiais, istorija, rašė misterijas ir dramas, filosofinius veikalus, daugiausia paremtus panteizmu, indų filosofija. Jaunas susirgo plaučių džiova, tačiau ją išsigydė sveikai maitindamasis, sportuodamas ir tapęs vegetaru. Gyvenimo sunkumus rašytojui padėjo įveikti žmona Klara Fiulhazė (susituokė m. Kintuose) ir ištikima jo sielos draugė, Vydūno raštų leidėja bei rėmėja Marta Raišukytė (–). Hitlerio laikais Vydūnas buvo kalintas, rašytojo istorinis veikalas „Vokiečių ir lietuvių santykiai per septynis šimtmečius“ buvo uždraustas, dalis tiražo konfiskuota. Nuo m.gyveno Detmolde, ten m. mirė ir buvo palaidotas. m. Vydūno palaikai buvo pargabenti į Lietuvą ir iškilmingai perlaidoti jo gimtajame krašte, Šilutės r., Bitėnų kapinaitėse. , „Vydūnas bene ryškiausias lietuvių kultūros atstovas, kuris susiformavo Rytų ir Vakarų sakralinių vertybių sandūroje ir kuris tas vertybes sintetino į sistemingą pasaulėžiūrinę visumą bei tą visumą tiek savo kūryba, tiek gyvenimu principingai ir nuosekliai reiškė. Jo teosofiškai grindžiamoje panteistinėje filosofijos sistemoje pagrindinę vietą užėmė kultūra, kurią mąstytojas traktavo kaip svarbiausią vientiso dieviškosios raiškos pasaulyje (gal tiksliau būtų: pasauliu) proceso dalį.“ (V. Bagdonavičius. „Spindulys esmi begalinės šviesos“. Vilnius, ) Maironio lietuvių literatūros muziejuje saugomas Vydūno archyvas yra gausus ir įdomus. Dabar jį sudaro apie 500 eksponatų, iš kurių daugiausia yra knygų. Saugomi Vydūno rašyti laiškai, rankraščiai, nuotraukos.
Parengė Senosios literatūros skyriaus muziejininkė Nijolė Raižytė
