Maironio butą dekoravo dailininkas Tadas Daugirdas. Praėjus ketveriems metams po poeto mirties Maironio bute buvo įrengti ir atidaryti trys memorialiniai kambariai.
1940–1944 metais muziejaus vedėju dirbo poetas Bernardas Brazdžionis. Jo iniciatyva pradėta kaupti ir kitų rašytojų archyvinė medžiaga. Ilgainiui muziejus tapo Respublikiniu literatūros muziejumi.
1989 m. kovo 1 d. LTSR literatūros muziejus pervadintas Maironio lietuvių literatūros muziejumi, Maironio sode atstatyta Kristaus skulptūra, kuri buvo nugriauta 1976 m.
Visas Maironio butas įrengtas 1992 m., o 1998 m. pirmą kartą atkurtas autentiškas sienų dekoras.
2016 m. Maironio kambariai atidaryti po naujos restauracijos: atnaujinti dailininko T. Daugirdo Didžiosios svetainės ornamentai, darbo kambario Art Deco stiliaus piešiniai, Raudonosios svetainės ankstyvojo rokoko stiliaus dekoras. Maironio memorialinis butas pirmą kartą rekonstruotas, ir lankytojai gali apeiti kambarius ratu, pamatyti namų virtuvę, kurioje šeimininkaudavo sesuo Marcelė Mačiulytė.
Rūmai, kuriuose įkurtas muziejus, pastatyti XVIII a. viduryje ant trijų gotikinių XVI a. namų rūsių pamatų. Po 1812 m. karo šiame name buvo ligoninė. Malšinant 1863–1864 m. sukilimą, čia veikė karo lauko teismas. Manoma, kad rūsiuose kalintas ir myriop nuteistas vienas iš sukilimo vadų – kunigas Antanas Mackevičius.
Maironio namuose yra gyvenę ir svečiavęsi nemažai iškilių Lietuvos meno, mokslo, bažnyčios ir visuomenės veikėjų.
Maironio lietuvių literatūros muziejui priklauso padaliniai: Juozo Grušo namai-muziejus, Salomėjos Nėries ir Bernardo Bučo namai-muziejus, Balio ir Vandos Sruogų namai-muziejus, Juozo Tumo-Vaižganto butas-muziejus, Vaikų literatūros muziejus.
Muziejaus steigėjas – LR kultūros ministerija.
Deimantė Cibulskienė
Vytauto Didžiojo universitete įgytas lietuvių filologijos magistro kvalifikacinis laipsnis (studijų programa – Šiuolaikinė lietuvių literatūrologija), Kauno technologijos universitete – edukologijos magistro kvalifikacinis laipsnis (studijų programa – Švietimo sistemos vadyba).
Darbą Maironio lietuvių literatūros muziejuje pradėjo 2004 m. kaip ekskursijų vadovė, vėliau dirbo kuratorės, pavaduotojos muziejininkystei pareigose, 2019 m. tapo muziejaus direktore.
Dirbant muziejuje įgyvendinta daug sumanymų ir idėjų, daugelis jų – realizuojant Lietuvos kultūros tarybos remiamus projektus. Per visą darbo muziejuje laikotarpį iki 2021 m. parengti ir įgyvendinti net 25 projektai.
Maironio lietuvių literatūros muziejui priklauso 1 tarnybinis automobilis:
- Automobilio modelis: VW CADDY Life; Valstybinis numeris: DHE258
Vairuotojas: Martynas Čiuderis, martynas.ciuderis@maironiomuziejus.lt, tel. nr. 8 37 200437
TARNYBINIŲ LENGVŲJŲ AUTOMOBILIŲ NAUDOJIMO TAISYKLĖS
|
Mieli Maironio lietuvių literatūros muziejaus bičiuliai, džiaugiamės ir dėkojame Jums, kad esate kartu. Kviečiame Jus prisidėti 1,2 proc. prie mūsų darbų ir mes galėsime įgyvendinti dar daugiau puikių kūrybinių idėjų, skirtų kiekvienam iš Jūsų. LR gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatyta, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas dalį savo sumokėto pajamų mokesčio gali skirti pasirinktam paramos gavėjui.
Pildydami FR0512 formą, nurodykite asmeninius duomenis bei užpildykite šiuos laukelius:
Prašymai priimami kasmet iki gegužės 1 dienos. Dėkojame už paramą! |