JURGIS JANAVIČIUS (–) – tapytojas, fotografas, rašytojas.
Jis į kūrybą žvelgė nerūpestingai ir laisvai – tarsi žaisdamas. Jo eskizai, paveikslai „greiti“ ir spontaniški. Eilėraščiai, dienoraščiai, smulkioji proza – fragmentuoti, improvizaciniai.
Prieš jus pasakojimas apie gyvenimo džiaugsmo kupiną žmogų, menininką ir jo spalvingą, posūkių kupiną gyvenimo kelią: mažą berniuką Aleksandrijos dvare, drąsų jaunuolį, linksmą skautą, pavargusį juodadarbį Sidnėjuje, kruopštų hidrografą, smalsų fotografą, poetą, leidėją, dailininką.
Jurgis Janavičius gimė Šiauliuose 1926 m. birželio 28 d., antrasis iš trijų sūnų. Augo Aleksandrijos dvare, kuris tapo tikru kultūros židiniu. Tėvas Vincas Janavičius bendravo su rašytoju Jonu Biliūnu, istoriku ir teisininku Augustinu Janulaičiu, visuomenės veikėju ir rašytoju Povilu Višinskiu, tapusiu ir jo vaikų mokytoju. Aleksandrijos dvare buvo daug knygų, prenumeruoti lietuviški laikraščiai ir žurnalai, užsienio spauda; rengiamos pirmosios lietuvių gegužinės, vykdavo visuomeninių ir politinių organizacijų susibūrimai. Meniškos prigimties Marija Janavičienė rengė vaidinimus.
m. šeima, netekusi dvaro, persikėlė į Šiaulius ir ten gyveno iki m. vasaros. Prie Šiaulių artėjant Antrojo pasaulinio karo frontui, J. Janavičius su tėvais pasitraukė į Vokietiją. Ten – m. toliau studijavo ekonomiką; senovės istoriją – Sidnėjaus universitete – m. Į Australiją šeima emigravo m. Ir pradžia buvo labai sunki. „Tuo metu buvo statoma Varagambos užtvanka, kuri turėjo Sidnėjų aprūpinti vandeniu, o maišyti cementą užtvankos statybai reikėjo trimis pamainomis“, – pasakojo dukra V. McDonell. Nepaisant sunkaus fizinio darbo, J. Janavičius bendravo su daugeliu literatūros ir meno žmonių. Vyresnysis brolis Vytautas – žinomas rašytojas – Jurgį paskatino rašyti.
m. J. Janavičius vedė Jolantą Garolytę ir užaugino tris vaikus. m. baigė Snieguotųjų kalnų valdžios lauko kursus ir pradėjo dirbti hidrografu. Tai jam padėjo ne tik užsidirbti, bet dėl ilgų įdomių kelionių tapo ir menine inspiracija. Janavičiaus kūrybinė veikla labai plati – jis buvo tapytojas, fotografas ir rašytojas. m., išėjęs į pensiją, grįžo studijuoti. Nuo m. sustiprėjo jo susidomėjimas vaizduojamuoju menu, pradėjo tapyti ir dažnai dalyvauti grupinėse meno parodose Sidnėjuje.
Literatūriniai bandymai pradėti Australijoje. J. Janavičius išleido poezijos ir prozos rinkinių („Journey to the Moon“, ; iliustruota miniatiūrų knyga „Tada ir mes: Laiškai iš Australijos“, , išleista Lietuvoje), kūrybą skelbė išeivijos spaudoje („Literatūros lankai“, „Aidai“, „Metmenys“), po m. – ir Lietuvoje („Šiaurės Atėnai“ ir kt.), redagavo Australijos lietuvių kultūros leidinius.
Sidnėjuje kartu su kolegomis leido „Poezijos ir prozos lakštus“ lietuvių kalba. Išėjo tik šeši numeriai, tačiau J. Janavičius ir toliau rašė į lietuvių spaudą tiek Australijoje, tiek Amerikoje. Pradėjo piešti ir skelbti komiksus, prisidėjo prie Australijos ir Lietuvos kultūrinio gyvenimo tiek vizualiojoje, tiek literatūrinėje meno srityje.
„Tada ir mes: Laiškai iš Australijos“ (2001 m.) – tai gausiai iliustruoti apsakymai, kurie anksčiau buvo publikuoti laikraštyje „Šiaurės Atėnai“. Pasakojimai apie vietinius gyventojus, anglosaksus ir kitus imigrantus, jų gyvenimo būdą, aplinką ir gamtą. Autorius stebi gyvenimą, įvykius, tarpusavio santykius, gamtos vaizdus. Rašytojo stilius – itin švarus, tikslus ir glaustas, greitas, kartais ironiškas. Ir šie trumpučiai kūriniai apie Australiją gali pasakyti daugiau nei kelionių apžvalgos ar istorijos veikalai.
Kritikas Sigitas Parulskis apsakymų rinkinį apžvelgė taip: „…geriausi jo knygoje yra mažų įvykių aprašymai laike ir erdvėje, ypač erdvėje geografiniu požiūriu. Mums ši erdvė yra gryna egzotika už mūsų patirties ribų, pavyzdžiui: „Vakarų Australijoje niekas nesigiria įveikęs 1000 km atstumą.“
J. Janavičiaus dukra Viktorija McDonell rūpinosi, kad menininko palikimas pasiektų Lietuvą. Dabar jo ir šeimos narių archyvas sukauptas trijuose Lietuvos muziejuose. Vienas jų – Maironio lietuvių literatūros muziejus. Dalį šio gausaus palikimo galite pamatyti virtualioje parodoje.
Parengė parodų kuratorė Audronė Meškauskaitė, m.
