Lietuvos rašytojas, dramaturgas, prozininkas, vertėjas Viktoras Miliūnas ( m. vasario 16 d. – m. lapkričio 9 d.) gimė angliakasio ir namų šeimininkės šeimoje Blantyre, Škotijoje. m. Miliūnų šeima grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Vilkaviškyje. Pirmąjį eilėraštį žurnale rašytojas išspausdino m., pirmą autorinę knygelę „Šešios verpėjos“ parašė m. Baigęs Vilkaviškio gimnaziją, 1935– m. studijavo prancūzų kalbą bei literatūrą Kauno Vytauto Didžiojo bei Vilniaus universitetuose. Taip pat lankė Balio Sruogos teatro seminarą, spaudoje spausdino eilėraščius, apsakymus, apybraižas, išvertė keletą knygų jaunimui. m. persikėlęs į Vilnių, vaidino Vaidilos, vėliau Vilniaus dramos teatre, – m. dirbo „Literatūros ir meno“ redakcijoje, – m. buvo Lietuvos rašytojų sąjungos dramaturgijos konsultantas.
V. Miliūnas dramaturgo darbui atsidėjo nuo m., inscenizavo Žemaitės „Marčią“, „Klampynę“. Žymiausios rašytojo originalios daugiaveiksmės pjesės yra „Še tau, kad nori!“, „Vidurdienio debesys“, „Žuvėdros palydi“, „Pasivaikščiojimas mėnesienoje“, „Karuselė“ ir kitos. Taip pat sukūrė nemažai pjesių mažajai scenai (tarp jų – „Sienlaikraštis“, „Neramūs žmonės“, „Savininkėliai“, „Į pakalnę“). „Dauguma pjesių sceniškos, mėgstama komizmo bei teatrališkumo efektai, dialogas pagrįstas šnekamosios kalbos intonacijomis, personažai nesudėtingi, išryškėjantys buitinėse situacijose. Pjesėse bandoma pažvelgti anapus sovietinio gyvenimo fasado, kurti realistiškai atvirus, kritiškai suvokiamus tikrovės vaizdus, bet jie gerokai sukaustyti didaktinių schemų ir autoriaus polinkio į melodramiškumą.“ ( Loreta Mačianskaitė ).
V. Miliūnas reiškėsi ir kaip kritikas: jis publikavęs daug straipsnių ir recenzijų apie respublikos teatrus bei juose pastatytus spektaklius.
m. V. Miliūnas su kūriniu „Tvirti kaip geležis“ debiutavo vaikų literatūroje. Rašytojo tekstai vaikams pasižymi poetika, pedagogišku jautrumu. Kiti kūriniai pasirodė po 21 metų pertraukos. „Evalduko metai“ (1986 m.) – brandžiausias autoriaus kūrinys vaikams. m. pasirodė pirmasis V. Miliūno apsakymų rinkinys „Pirmoji meilė, arba nusikaltimas“.
–1986 m. V. Miliūnas gyveno ir kūrė Nidoje. „Marios, Nida ir visa Neringa buvo pagrindinė rašytojo kūrybos tema. Ir šiandien vyresnio amžiaus nidiškiai Viktoro Miliūno knygose atpažįsta save. Kuršių nerija ir jos gyventojai Viktorui Miliūnui buvo neišsenkamas temų lobynas.“
„Mūsų pamarys dabar man lyg antrieji namai. Tai žino žvejai, su kuriais gerai pasižįstu. Tie, kurie bemaž visi tapo ar taps mano apsakymų ir pjesių herojais. Tiesa, tų žvejų, jų žmonų ir vaikų nemažai. Ir ne vienadienė mūsų pažintis. Kasmet pajūryje praleidžiu visą vasarą. Teko ir traleriu Baltiją pavagoti, ir mariose tinklaičius traukti ar gaudykles krėsti. Turėjau laiko iš arčiau pažinti nelengvą ir toli gražu ne romantišką, kaip įsismaginę plunksnos darbuotojai rašo, žvejų gyvenimą ir darbą“, – viename interviu sakė rašytojas.
Rašytojas palaidotas Antakalnio kapinėse. m. Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Neringos savivaldybės viešajai bibliotekai suteiktas Nidos metraštininko Viktoro Miliūno vardas.
Iš V. Miliūno „Trumpo interviu su pačiu savimi“: „Pašėlusiai greit bėga laikas, persiritus per keturiasdešimt. Tarsi lenkčių eidami, metai griūva vieni per kitus, jau tau penkiasdešimt, jau… Jau tu nebegriebi akimis toli į priekį, o pernelyg dažnai gręžiojies ir žvelgi į nueitą kelią, nepajutęs kaip ėmei gyventi atsiminimais. Atsiminimai… Gražiausi atsiminimai liūdni ir baisūs: jie kalba apie kelionės pabaigą. <…> Ilgai, labai ilgai nesinorėtų atsigręžti, norėtųsi eiti ir eiti į priekį, kad ir ne tokiu sparčiu žingsniu, bet vis į priekį ir visą laiką būti kelyje.“
Parengė Vilniaus rašytojų muziejaus fondų sektoriaus fondų saugotoja Danguolė Jasinskienė
