Paroda Virtuali paroda

MAŽAI TEŽINOMA RAŠYTOJA DALIA URNEVIČIŪTĖ

  • Vaikystėje tarp žolynų. 1933 m. MLLM 49948

  • Vaikystėje Punios šile. MLLM 49918

  • Dalia Urnevičiūtė su artimaisiais Nemajūnuose. MLLM 23809

  • Dalia Urnevičiūtė su artimaisiais. MLLM 49908

  • Marijampolėje. D. Urnevičiūtė pačiame centre, iš dešinės antroje eilėje penkta. MLLM 23808

  • Dalia Urnevičiūtė su draugėmis Karo muziejaus sodelyje. Kaunas. MLLM 49916

  • Dalia Urnevičiūtė su broliu Tadu. 1956 m. MLLM 127543

  • Dalia Urnevičiūtė. Apie 1950 m. MLLM 29975

  • Dalia Urnevičiūtė.1952 m. MLLM 127554

  • Dalia Urnevičiūtė su draugais praktikoje. 1953 m. MLLM 49914

  • Auditorijoje. D. Urnevičiūtė pirmoji iš kairės. 1955 m. MLLM 49912

  • Dalia Urnevičiūtė – penkto kurso diplomantė. Kaunas. 1955 m. MLLM 127545

  • Dalia Urnevičiūtė. Kaunas. 1956 m. MLLM 127548

  • Su drauge. D. Urnevičiūtė dešinėje. Apie 1960 m. MLLM 127546

  • Dalia Urnevičiūtė. Pirmoji knyga „Gegužio lietus“. 1960 m. MLLM 3483

  • Dalia Urnevičiūtė. Dramos „Tyluva – 2 km“ pirmasis lapas. MLLM 9809

  • Dalia Urnevičiūtė. Pjesės „Numintas slenkstis“ pradžia. MLLM 9808

  • Dalia Urnevičiūtė. Dviejų dalių drama „Vadink mane motina“. MLLM 27438

  • J. Baltušio laiškas D. Urnevičiūtei. 1966 m. MLLM 125029

  • J. Baltušio laiškas D. Urnevičiūtei. MLLM 125030

  • J. Baltušio laiškas D. Urnevičiūtei. MLLM 125033

  • Dalia Urnevičiūtė su vyru Klemensu ir dukra Milda. Vilnius. Apie 1967 m. MLLM 127562

  • Dalia Urnevičiūtės dukra Milda. 1967 m. MLLM 127586

  • Dalia Urnevičiūtė. Dramos „Tėvuko žaislai“ pradžia. 1967 m. MLLM 9807

  • Pjesės „Tėvuko žaislai“ pastatymas Kauno dramos teatre. MLLM P 7390

  • Dalia Urnevičiūtė. Pjesių knyga „Tėvuko žaislai“. 1968 m. MLLM 6528

  • Dalia Urnevičiūtė. Apysakos „Našlės rūtos“ pradžia. 1969 m. MLLM 9812

  • Dalia Urnevičiūtė. „Našlės rūtos“. 1972 m. MLLM 12899

  • Dalia Urnevičiūtė-Pilėnienė. 1978 m. MLLM 127572

  • Dalia Urnevičiūtė. Apysaka „Stiklinis namas“. 1978 m. MLLM P 11120

  • Dalia Urnevičiūtė. Pjesių knyga „Taškas“. 1979 m. MLLM P 14162

  • Dalia Urnevičiūtė. Eilėraščių knyga „Sekmadienių salos“. 1981 m. MLLM 23228

  • Susimąstymo valandą. 1981 m. Fotografė O. Pajedaitė. MLLM P 17787

  • Dalia Urnevičiūtė. „Pjesės“. 1982 m. MLLM P 17373

  • Dalia Urnevičiūtė su anūku Linu. 1985 m. MLLM 127582

  • Dalia Urnevičiūtė apie 1985 m. MLLM 127549

  • Dalia Urnevičiūtė. Eilėraščių knyga „Ratilai“. 1988 m. MLLM P 26221

  • Dalia Urnevičiūtė. Apysakų knyga „Savaitė iš vidurio metų“. 1989 m. MLLM 32586

  • Dalia Urnevičiūtė. Romanas „Revanšas“. 1992 m. MLLM P 34028

  • Dalia Urnevičiūtė namuose. 2001 m. MLLM 127578

  • Dalia Urnevičiūtė. „Leona“. 2009 m. MLLM 103074

1 / 41

Rašytoja Dalia Zita Urnevičiūtė-Pilėnienė gimė 1932-aisiais vasario 2 dieną Dauguose, Alytaus apskrityje. Mokėsi Nemaniūnų pradžios mokykloje, o vėliau Marijampolės vidurinėje mokykloje. Paskui studijavo Lietuvos žemės ūkio akademijos Žemėtvarkos ir melioracijos fakultete. Dirbo inžiniere Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo valdyboje, Vandens ūkio projektavimo institute. Tie darbai nebuvo labai mieli. Dalia Urnevičiūtė, anot S. Daugirdaitės, nebuvo novatorė, nelaužė tradicijos, buvo tiesiog kultūringa rašytoja, dabar neretai pamirštama. Rašytoja gilinosi į moters, motinos esmę, ją žavėjo stiprios moterys. Pradėjo rašyti 1957 metais. Nuo 1965-ųjų – profesionali rašytoja. D. Urnevičiūtės pirmuosius eilėraščius išspausdino „Pergalės“ žurnalas. Pirmoji knyga – eilėraščių rinkinys „Gegužio lietus“. Dalia Urnevičiūtė rašė eilėraščius, apysakas, romanus, pjeses. D. Urnevičiūtės pjesės buvo statomos teatruose ir televizijoje. Autorė sulaukė labai daug premjerų. Būta ir visokio nesusikalbėjimo, nesklandumų. Rašytojas Juozas Baltušis laiškuose D. Urnevičiūtei rašo: Dalia, nesikrimsk dėl kai kurių nesklandumų teatre, santykiuose su režisierium Motiejūnu. Tai yra, krimskis, bet ne tiek daug, tausok sveikatą. Koks kvaraba bebūtų tasai Motiejūnas, o „Baltaragio malūnu“ jis parodė: dirbti gali. Taigi reikia su juo dirbti. Nesilankstant, žinoma, jam, nepataikaujant. Nujaučiu, kad gims judviem labai geras spektaklis. Och ir išgersim premjeros priedanga, visas Kaunas dundės! Iš anksto užperku Vytauto vandens pagirioms. Rašyta 1967-ųjų rugpjūtį. Džiaugiasi D. Urnevičiūtės kūrybine sėkme, ragina rašyti, drąsina, kad pasiseks. Kaip Jūsų kūrybiniai reikalai? Palangoje girdėjau, kalbas, kad „Numintas slenkstisׅ“ labai gerai eina, žiūrovams patinka. Jį veža į gastroles rugpjūčio 13 dieną. Sveikinu, miela mano! O kaip gimsta naujas veikalas, jubiliejinis? Och, rašyk, rašyk, nelauk mano metų ir mano nuotaikų. Tada viskas bus per vėlu. Kažkodėl esu giliai įsitikinęs, kad Jums pasiseks su šituo veikalu. Širdis taip man byloja. Laiškas rašytas 1966-ųjų rugpjūtį. MLLM fonduose saugomos D. Urnevičiūtės pjesės – drama „Apgamėlis“, drama „Numintas slenkstis“, pjesė „Taškas“, dviejų dalių drama „Vadink mane motina“ ir kitos. Įdomiausios šioje parodoje rašytojos vaikystės ir jaunystės fotografijos. Fotografijas ir J. Baltušio laiškus MLLM dovanojo rašytojos dukra Milda. Literatūrologė Solveiga Daugirdaitė sako, kad Urnevičiūtės „Leona“ ir Vidmantės Jasukaitytės „Stebuklinga patvorių žolė“ yra geriausieji 9-ojo dešimtmečio ir turbūt viso sovietmečio lietuvių moterų stambiosios prozos kūriniai. Jie abu leidyklos buvo pavadinti apysakomis, bet šiandien tokius kūrinius vadintume veikiau mažaisiais romanais. Jų likimas skirtingas: Jasukaitytės kūrinys ekranizuotas, išverstas į ispanų kalbą, sulaukė kartotinių leidimų. Viena iš priežasčių, kodėl deramai neįvertinta „Leona“ buvo jos pasirodymo laikas: „pertvarkos“ metai, kai proza, pasakojusi apie palyginti ramų šeimos gyvenimą, neatrodė svarbi atsirandančios tremtinių literatūros ir drastiškų literatūrinių „bombų“ (tokių kaip Ričardo Gavelio, vėliau Jurgos Ivanauskaitės romanai) fone. Parengė Rašytojų rinkinių tyrinėjimo skyriaus muziejininkė Albina Protienė

Kitos: virtuali paroda