Paroda Virtuali paroda

JURGIS SAVICKIS

  • Su antrąja žmona Inga Geisler ir įsūniu Serge. Apie 1949 m.

  • J. Savickis su įsūniu Serge. Prancūzija, 1946 m.

  • J. Savickis su žmona Ida ir sūneliu Algirdu. Kopenhaga, 1921 m.

  • Jonas Aistis ir J. Savickis. Prancūzija, 1943 m.

  • J. Savickis (stovi pasirėmęs lazda) su Švedijos atstovybės tarnautojais. 1932 m.

  • J. Savickis (stovi pirmas iš kairės) konferencijoje Stokholme, 1917 m.

  • J. Savickis (sėdi antros eilės viduryje) su teatralais Rygos geležinkelio stotyje. 1929 m.

  • J. Savickio sūnus dailininkas Augustinas Savickas. 1937 m.

  • J. Savickio sesuo Marytė su vyru Jonu Kriščiūnu ir dukra Zofija. 1937 m. M. Smečechausko nuotrauka

  • J. Savickio mama Sofija su anūke Zofija Kriščiūnaite. 1935 m.

  • Novelės. Niujorkas, 1951 m

  • Kelionių įspūdžiai. Malmė, 1934 m.

  • Karo metų dienoraštis. Čikaga, 1951 m.

  • J. Savickio laiškas leidėjui P. Stikliui. 1926 m. lapkričio 20 d.

  • J. Savickio laiškas „Aidų“ redaktoriui A. Vaičiulaičiui. 1952 m. spalio 17 d.

  • J. Savickio kapas Rokabruno kapinėse Mentone (Pietų Prancūzija). 2004 m. M. Mikalajūno nuotrauka

  • J. Savickio pirmoji novelių knyga

  • Kumečiai Šalvaičiai prie gimtojo J. Savickio namo (nugriautas apie 1960 m.)

1 / 18

Rašytojo ir diplomato Jurgio Savickio vaikystė prabėgo Pagausančio dvare, netoli Ariogalos. Šiandien ten tik laukai: nei dvaro, nei sodo… Rašytojo dukterėčia Zofija Kriščiūnaitė pasakojo: „Takeliai išpilti smėliu, prūdas buvo, sodas apsodintas miško eglėmis, karpomos gyvatvorės, įvažiavimas, dvi gonkos, pilioriai, namas dviejų galų…“ Jurgis Savickis į mylimą tėviškę sugrįždavo iš tolimiausių pasaulio didmiesčių: Maskvos, Krokuvos, Rygos, Stokholmo, Oslo, Kopenhagos, Ženevos… Diplomatinė tarnyba pastovumu nepasižymėjo, laiko rašymui taip pat nedaug, tačiau kokia patirtis, kiek įspūdžių. Sovietų okupacija ir karas ilgam nubloškė į Pietų Prancūziją, prie Viduržemio jūros, kur gyveno viloje „Ariogala“. Čia parašė ir garsiąją dviejų dalių atsiminimų knygą „Žemė dega“. Tačiau reikšmingiausia J. Savickio kūryba yra novelistika: moderni, ekspresyvi, savita, gausi ironijos bei humoro blyksnių. Rašytojas mėgo keliones, gerai jausdavosi minioje, nepažįstamuose kraštuose. Rimošiaus slapyvardžiu išleido keletą kelionių apybraižų.

Parengė Senosios literatūros skyriaus muziejininkė Nijolė Raižytė