ANTANAS VIENAŽINDYS

Antanas Vienažindys (1841 m. rugsėjo 26 d. Anapolyje – 1892 m. liepos 29 d. Laižuvoje) – lietuvių poetas, kunigas. Vienas pirmųjų lietuvių meilės lyrikų, kurio kūryboje yra ir 1863 m. sukilimo atgarsių (poeto mylimoji Rožė Stauskaitė buvo ištremta į Sibirą su tėvais, prijautusiais sukilėliams). Jis paliko rankraštinį rinkinį „Dainos“, kuris pirmą kartą buvo išspausdintas 1894 m. JAV. Daugelis šio rinkinio eilėraščių tapo liaudies dainomis. Anot lietuvių poezijos klasiko V. Mykolaičio-Putino, A. Vienažindys – savaime dainuojanti siela. Poetas baigė Varnių kunigų seminariją, kunigavo Panevėžyje, Šiaulėnuose, Krinčine, Vainute, Breslaujoje, klebonavo Laižuvoje. A. Vienažindžio rinkinys Maironio muziejuje nėra gausus, tačiau jame yra vertingų eksponatų. Įdomi sena portretinė poeto nuotrauka, daryta apie 1890 m. Volmare fotografo J. Pavlovskio. Nuotrauka nedidelio formato, paklijuota ant kartono, yra fotografo reklama. Vėlesnėse fotografijose užfiksuoti A. Vienažindžio gyventų vietų vaizdai, atminimo įamžinimo ženklai. Gausiausia rinkinio dalis – knygos. Saugomi XIX a. pab.–XX a. pr. A. Vienažindžio eilių leidimai: „Lietuvos Tėvynės Dainos“. Paraszytos Kun. Antano Vienažinskio. Kasztu Lietuvos mylėtojo. Tilžė. 1898 m. „Dainos“ parašytos kun. Antano Vienožinskio. Spauda ir lėšos „Vienybės Lietuvninkų“. Bruklinas. 1916 m. (Knyga iš A. Vaičiulaičio memorialinės bibliotekos) „Lietuvos Tėvynės Dainos“. Parašytos Kunigo Vienožinskio. Spaudė „Lietuva“. Ryga. 1912 m. Taip pat vėlesni leidimai, literatūrologinės studijos apie A. Vienažindžio kūrybą ir gyvenimą. Rinkinyje yra ir viena knyga, priklausiusi poetui: „Breviarium Romanum… Gratianopolii. M.DCCLII“. Tai 1752 m. lotyniškas brevijorius (katalikų kunigų maldų knyga), kurio priešlapyje yra A. Vienažindžio įrašas juodu rašalu: Ex libris A. Wienožynski. Knygoje rastas A. Vienažindžio ranka juodu rašalu rašytas raštelis lotynų kalba. Ypač įdomus vienas paveikslas iš A. Vienažindžio rinkinio. Tai Rafaelio „Madonos“ kopija žalvario papuošime, kopijos autorius nežinomas, datuojama XIX a. Rafaelio tapytos Madonos, šv. Mergelės Marijos vaizdinys buvo labai paplitęs, todėl galima aptikti įvairių paveikslo kopijų. Tačiau paveikslas įdomus ne kaip meno kūrinys, bet kaip draudžiamosios spaudos slėptuvė. Įmantrus paveikslo žalvario papuošimas gerai užmaskuoja plačius, dvigubus jo rėmus, kurių galinė dalis nesunkiai atsistumia. Tarp rėmų esančioje ertmėje buvo galima paslėpti pluoštą laikraščių ar plonų knygelių, kurios spaudos draudimo metais (1864 – 1904) paprastai buvo spausdinamos Rytų Prūsijoje ir iš ten gabenamos į Lietuvą. Iš spaudinių įdomus XX a. pražios fotoatvirukas, kuriame užfiksuota Antano Vienažindžio statyta Laižuvos bažnyčia. Yra ir daugiau dailės kūrinių. Tai dailininko A. Boso medalis „Poetas Antanas Vienažindys“. Medalis dvipusis, sukurtas 1983 m., reverse iškalti poeto žodžiai: Tada aš laimingas, kada jums dainuoju. Saugomi ir XX a. septintajame dešimtmetyje Dailės kombinate atlikti A. Vienažindžio, jo tėvo ir motinos portretų piešiniai, dailininko P. Stausko paveikslas „Vienažindžio tėviškė Gipėnuose“ (1981 m.). Virtualioje parodoje „Antanui Vienažindžiui – 175“ eksponuojami įdomiausi Maironio muziejuje saugomi A. Vienažindžio rinkinio eksponatai.

Parengė Seniausios literatūros skyriaus vedėja Audronė Gedutienė