Virtualios parodos

Mamerto Indriliūno – literatūros ir meno kritiko, intelektualo, vertėjo, publicisto, partizano – gyvenimas buvo labai trumpas. Pirmąsyk apie jį žmonės sužinojo iš jaunųjų kultūros mėnraščio „Sietynas“ 1988 m.
Gimė 1920-ųjų sausio 28-ąją Gataučių kaime Vabalninko valsčiuje. Tėvai, paraginti klebono Jurgio Šimonėlio, leido Mamertuką mokytis. Jis baigė Nausėdžių pradžios mokyklą, vėliau mokėsi namuose ir įstojo į Biržų gimnazijos antrą klasę. Gimnazijoje pagarsėjo kaip puikus literatūros kūrinių vertintojas, recenzentas. Mamertą labiausiai domino poezija. Įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultetą, pagrindine studijų šaka pasirinko lietuvių kalbą ir literatūrą, šalutine – pedagogiką ir psichologiją. Dalyvavo „Šatrijos“ meno draugijos veikloje, lankė B. Sruogos Teatro seminaro užsiėmimus. Vėliau studijas tęsė Vilniaus universiteto Humanitarinių mokslų fakultete, išlaikė egzaminus, rašė diplominį darbą, aukštojo mokslo diplomo nesuspėjo gauti.
Prasidėjus sovietinei okupacijai, M. Indriliūnas įsijungė į pasipriešinimo judėjimą, priklausė partizanų būriui. Mamerto sesuo Akvilė Indriliūnaitė-Zubienė prisimena, kad brolis Vilniuje išgirsdavo apie gaudymus, pranešdavo namiškiams, su broliu Jonu slapstėsi namie, šiene turėjo slėptuvę. Paskutinę gyvenimo vasarą Mamertas skaitė Dantės „Dieviškąją komediją“ originalo kalba, sesers klausdavo, ar gražiai skamba. 1944-aisiais prieš šv. Kalėdas išėjo su broliu į mišką. Sesers Akvilės prašė, kad paslėptų, išvežtų kur nors knygas. Žuvo Mamertas ir Jonas Indriliūnai Leliškių miškelyje 1945-ųjų vasario 21 dieną. Atpažino Indriliūnus iš milo kelnių – ant balto juodom vilnom, ant baltų metmenų, su tokiu rašteliu smulkiu... Dar buvo pasklidęs gandas, kad Mamertas liko gyvas...
Užkasė juos prie pat Pabiržės, anapus Tatulos, Gerkiškių kalnuos. Ten toks žvyrynas. Jie 24 tuo kartu palaidoti. 21 kartu su mūsų broliais žuvę, o dar trys Šniukščiuose buvo nušauti. Ten ta pakrantė visa nukavota. Mes, atsimenu, dar dainuodavom:
Alyvų šakos svyra
Ant vasaros pečių,
Kodėl pravirko žvyras
Ant Gerkiškių kalnų...
(Iš sesers A. Indriliūnaitės-Zubienės prisiminimų.)
M. Indriliūno dukterėčia Rita Zubaitė-Venskūnienė mena, kaip sėdėdavo ant partizanų kapų, kur augo daugybė raktažolių...
Bronius Krivickas ir Mamertas Indriliūnas Biržų gimnazijoje garsėjo ypatingais gabumais, jie buvo kitoniški. Monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas (kurio taikli citata virto straipsnio pavadinimu), Biržų gimnazijos auklėtinis, išskiria tris bruožus, katrie būdingi Broniui Krivickui ir Mamertui Indriliūnui. Pirmiausia norėtųsi pabrėžti jų gabumus. Visi tuomet gimnazijoj pažinojo juos kaip pačius gabiausius. [...] Antras jų bruožas, kuris mums iškalbingai liudijo apie jų kilnumą, tai buvo jų idealizmas. Aukštosios vertybės: Tiesa, Grožis, Gėris – buvo jų pasaulis.[...] Trečiasis jų bruožas buvo noras drąsiai kovoti už tiesą ir teisingumą. [...] Su Indriliūnu tekdavo dažnai susitikti ir karo metais atostogų metu Vabalninke.
Anot sesers Akvilės, Bronius būdavo kaip savas mūsų namuos, priprastas. Jie buvo draugai dideli, nesiskirdavo. Kaip tik vasara, tai jis, Bronius, čionai per kelis kartus atvažinėdavo su dviračiu. Jis mat būdavo laisvesnis. Krivickų kaip ir dvarelis labiau buvo, šeimynos samdydavo, o mūsų tetė pyksta, kad Mamertą nuo darbų atitraukia. Bet šiaip tai jis su mum kartu lėkdavo ir lėkdavo prie darbų. (Iš sesers Akvilės Indriliūnaitės-Zubienės prisiminimų.)
Laiškuose, kuriuos MLLM padovanojo M. Indriliūno sesuo Akvilė Indriliūnaitė-Zubienė, Mamertas namiškiams į Gataučius smulkiai pasakoja apie savo gyvenimą mieste, apie nuomojamą kambarį, šeimininkus, apie 1940-ųjų potvynį. Ką gi, jei aš mokėčiau paišyti, tai atsiųsčiau laiškus su piešiniais: su barzdočiais profesoriais, su savo kambariu penktam aukšte, iš kurio matyti visas Žaliakalnis ir iš kur automobiliai atrodo panašūs į vabalus ir kur žmonių tematyti tik viršugalviai. Nupaišyčiau ir potvynį... Tiesa, prisiminus potvynį, gal bus įdomu ir jums apie jį. Mat, kažkaip netyčia šiemet teko matyti man jį visą ir patį didįjį upių įsiutimą. Vieną pavakarį išėjau apsivaikščioti į panemunį, ir tuo metu kaip tik pradėjo tvinti gatvės. Todėl išbuvau žiopsodamas kokias keturias valandas, iki pat vidunakčio. (Iš 1940. IV. 27 dieną rašyto laiško.)
Laiškuose Mamertas domisi žemės ūkio darbais, klausia, ar jau darbai prasidėjo. Apgailestauja, kad negalės namiškiams padėti. Bet tikiu, kad pavasaris atkutins visus, tik blogiau, kad didžiuliai darbai prasideda, ir aš taip ilgai niekuo negalėsiu jums padėti. Tarp ko kita, šį pirmadienį tikrai, nes šeštadienį nebespėjau į paštą, išsiųsiu jums kokią 50 lt., nes jau senokai žadu ir vis neišsiunčiau. Daugiau atsiųsiu kitus mėnesius, nes dabar susikrovė daug už kambarį mokėti, o ir šiaip aš nelabai taupus. Padėjo namiškiams visus darbus nudirbti. Tai, būdavo, atvažiuoja Mamertas vasarą, visus darbus nudirba – ir mėšlas išmėžt, ir išpjaut visi laukai ir dobilai. Viskas viskas būdavo jam. Niekas jo čia nelepino. Už tą mokslą daugybę reikia mokėt, tetė būdavo ant darbo, ir mes... Niekur jis nebuvo vasarą išvažiavęs nikdžios. (Iš sesers A. Indriliūnaitės-Zubienės prisiminimų.)
Anot profesorės V. Zaborskaitės, Krivicko, Indriliūno kartos naujumas visų pirma ryškėjo pasaulėjautoje. Žinoma, ji diktavo ir naują poetinį žodį, naują leksiką ir ypač intonaciją, nusigręžimą nuo intymios, dailios detalės, kameriško elegiškumo.
Pirmoji karta, kuri turėjo savo kritikus, kaip sako M. Indriliūno „Raštų“ sudarytojas, literatūrologas V. Gasiliūnas. M. Indriliūnas rašo ne tik apie literatūrą, kūrybą („Literatūrinis gyvenimas Vilniaus universitete“, „Vinco Mykolaičio-Putino lyrikos kelias“, „Literatūros vakaras Vilniuje“), bet ir apie meną. 1938/39 m. m. „Ateityje“ skelbiamas jo tekstas „Žmogaus išsilaisvinimas mene“, tais pačiais metais, kitame „Ateities“ numeryje – „M. K. Čiurlionis“.
Mamertas Indriliūnas – vertėjas. F. Jammes, W. B. Yeats, R. M. Rilke, O. Milašius – autoriai, kuriuos vertė Mamertas. Įspūdingiausias W. B. Yeats eilėraščio „Innisfree sala ežere“ vertimas.
Knyga, kuri persmelkia, sakė literatūros tyrinėtoja Rita Tūtlytė, kai LLTI vyko M. Indriliūno 100-ųjų gimimo metinių minėjimas bei „Raštų“ pristatymas. Knygą parengė Virginijus Gasiliūnas, projektas – Biržų rajono savivaldybės J. Bielinio viešosios bibliotekos, išleido K. Matačiūno leidybos įmonė „Kriventa“.
 

Parengė Šiuolaikinės literatūros skyriaus muziejininkė Albina Protienė

  • Mamertas – gimnazistas. Antroje fotografijos pusėje įstrižai Mamertas užrašęs savo vardą ir pavardę, užrašas visai išblukęs
    Mamertas – gimnazistas. Antroje fotografijos pusėje įstrižai Mamertas užrašęs savo vardą ir pavardę, užrašas visai išblukęs
  • Mamertas Indriliūnas. Antroje pusėje užrašas „Atminimui Mykolui Mamertas 1938-VI-18.“ Biržai. Fotografė V. Bortkevičiūtė
    Mamertas Indriliūnas. Antroje pusėje užrašas „Atminimui Mykolui Mamertas 1938-VI-18.“ Biržai. Fotografė V. Bortkevičiūtė
  • Mamerto sesuo Akvilė
    Mamerto sesuo Akvilė
  • Tėvas Gasparas (nebuvo Sibire), motina Uršulė Paliulytė, sesuo Akvilė Indriliūnai Gataučiuose, pabėgę iš Sibiro. Apie 1957 m.
    Tėvas Gasparas (nebuvo Sibire), motina Uršulė Paliulytė, sesuo Akvilė Indriliūnai Gataučiuose, pabėgę iš Sibiro. Apie 1957 m.
  • Biržų gimnazijos vyresnieji literatai su jaunųjų pirmininku – būsimuoju monsinjoru Kazimieru Vasiliausku (antroj eilėj antras iš kairės), Paulius Drevinis – pirmas iš kairės, antras iš kairės stovi Bronius Krivickas, iš dešinės pirmas Eugenijus Matuzevičius, antras – M. Indriliūnas. Apie 1937 m. Fotografė V. Bortkevičiūtė
    Biržų gimnazijos vyresnieji literatai su jaunųjų pirmininku – būsimuoju monsinjoru Kazimieru Vasiliausku (antroj eilėj antras iš kairės), Paulius Drevinis – pirmas iš kairės, antras iš kairės stovi Bronius Krivickas, iš dešinės pirmas Eugenijus Matuzevičius, antras – M. Indriliūnas. Apie 1937 m. Fotografė V. Bortkevičiūtė
  • Biržų gimnazistai. Mamertas stovi antras iš kairės. Priekyje tupi B. Krivickas. 1937 m. Fotografas B. Michelsonas
    Biržų gimnazistai. Mamertas stovi antras iš kairės. Priekyje tupi B. Krivickas. 1937 m. Fotografas B. Michelsonas
  • Biržų literatai. Mamertas – pirmas iš kairės trečioje eilėje. 1937 m. Fotografija P. Ločerio
    Biržų literatai. Mamertas – pirmas iš kairės trečioje eilėje. 1937 m. Fotografija P. Ločerio
  • Biržų gimnazijos literatai. Mamertas – antroje eilėje pirmas iš dešinės. Fotografija P. Ločerio. 1936 m.
    Biržų gimnazijos literatai. Mamertas – antroje eilėje pirmas iš dešinės. Fotografija P. Ločerio. 1936 m.
  • 1936-ųjų Biržų gimnazijos „plaukuočiai“. M. Indriliūnas – trečioje eilėje pirmas iš dešinės. Fotografė J. Vaitaitienė-Markevičiūtė
    1936-ųjų Biržų gimnazijos „plaukuočiai“. M. Indriliūnas – trečioje eilėje pirmas iš dešinės. Fotografė J. Vaitaitienė-Markevičiūtė
  • Vytauto Didžiojo universiteto studentų ateitininkų meno draugijos „Šatrija“ nariai. Pirmoje eilėje – J. Jakimavičius, A. Miliušytė, Č. Grincevičius, E. Šešeikaitė, A. Styra (?). Antroje eilėje trečias iš kairės – B. Krivickas, trečias iš dešinės – A. Čipkus, trečioje eilėje iš dešinės pirmas – V. Kazokas, antras – M. Indriliūnas. „Splendid“ foto Kaune, Daukanto 8. 1938 m.
    Vytauto Didžiojo universiteto studentų ateitininkų meno draugijos „Šatrija“ nariai. Pirmoje eilėje – J. Jakimavičius, A. Miliušytė, Č. Grincevičius, E. Šešeikaitė, A. Styra (?). Antroje eilėje trečias iš kairės – B. Krivickas, trečias iš dešinės – A. Čipkus, trečioje eilėje iš dešinės pirmas – V. Kazokas, antras – M. Indriliūnas. „Splendid“ foto Kaune, Daukanto 8. 1938 m.
  • Pirmosios Komunijos fotografija. Mamertas šeštas iš kairės trečioje eilėje, kunigas Jurgis Šimonėlis sėdi septintas iš kairės. Vabalninkas. Apie 1930 m. Fotografija J. Daubaro
    Pirmosios Komunijos fotografija. Mamertas šeštas iš kairės trečioje eilėje, kunigas Jurgis Šimonėlis sėdi septintas iš kairės. Vabalninkas. Apie 1930 m. Fotografija J. Daubaro
  • Penktas iš kairės sėdi kunigas Jurgis Šimonėlis, pirmas iš kairės – Mamertas. Vabalninkas. Apie 1931 m.
    Penktas iš kairės sėdi kunigas Jurgis Šimonėlis, pirmas iš kairės – Mamertas. Vabalninkas. Apie 1931 m.
  • Literatūros vakaro dalyviai. Biržai, 1938 – I – 29, 30 d. Užrašas Mamerto ranka. M. Indriliūnas – septintas iš dešinės ketvirtoje eilėje
    Literatūros vakaro dalyviai. Biržai, 1938 – I – 29, 30 d. Užrašas Mamerto ranka. M. Indriliūnas – septintas iš dešinės ketvirtoje eilėje
  • Gerkiškiuose pašventintas paminklas žuvusiems partizanams, kurių kūnai buvo užkasti žvyryne antrosios sovietų okupacijos pradžioje. Bendrame kape palaidoti broliai Mamertas ir Jonas Indriliūnai. Paminklo statymo organizatoriai – Pabiržės klebonas A. Narušis ir J. Morkūnas. 1991 IX 3. Fotografas Z. Meškauskas
    Gerkiškiuose pašventintas paminklas žuvusiems partizanams, kurių kūnai buvo užkasti žvyryne antrosios sovietų okupacijos pradžioje. Bendrame kape palaidoti broliai Mamertas ir Jonas Indriliūnai. Paminklo statymo organizatoriai – Pabiržės klebonas A. Narušis ir J. Morkūnas. 1991 IX 3. Fotografas Z. Meškauskas
  • Artimo draugo Broniaus Krivicko atvirlaiškis iš Juodkrantės į Gataučius
    Artimo draugo Broniaus Krivicko atvirlaiškis iš Juodkrantės į Gataučius
  • Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-Filosofijos fakulteto pažymėjimas nr.652, išduotas M. Indriliūnui. Kaunas, 1940 m. liepos 31 d.
    Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-Filosofijos fakulteto pažymėjimas nr.652, išduotas M. Indriliūnui. Kaunas, 1940 m. liepos 31 d.
  • Vilniaus universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto pažymėjimas nr.52, išduotas M. Indriliūnui. Vilnius, 1944 m. birželio 27 d.
    Vilniaus universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto pažymėjimas nr.52, išduotas M. Indriliūnui. Vilnius, 1944 m. birželio 27 d.
  • Studijų knygelė
    Studijų knygelė
  • Mamerto perskaitytų knygų sąrašas
    Mamerto perskaitytų knygų sąrašas
  • Mamerto atvirukas mamunytei. 1939.V. 4
    Mamerto atvirukas mamunytei. 1939.V. 4
  • Pažymėjimas, kuriame nurodoma, kad M. Indriliūnas Gataučių-Nausėdžių pradžios mokykloje mokėsi ketverius metus. Vabalninkas. 1931 m. gegužės mėn. 30 d.
    Pažymėjimas, kuriame nurodoma, kad M. Indriliūnas Gataučių-Nausėdžių pradžios mokykloje mokėsi ketverius metus. Vabalninkas. 1931 m. gegužės mėn. 30 d.
  • M. Indriliūno dienynas. 1931-1932 mokslo metai
    M. Indriliūno dienynas. 1931-1932 mokslo metai
  • Studijų metų užrašų sąsiuvinis
    Studijų metų užrašų sąsiuvinis
  • Perskaitytų knygų sąrašas
    Perskaitytų knygų sąrašas
  • M. Indriliūnas apie J. Kossu-Aleksandravičiaus poeziją
    M. Indriliūnas apie J. Kossu-Aleksandravičiaus poeziją
  • Konspektai prancūzų kalba
    Konspektai prancūzų kalba
  • Biržų literatų žurnalas „Literatas“ su Mamerto Indriliūno autografu, žurnalo viršeliai visai išblukę. Redaktorius B. Krivickas
    Biržų literatų žurnalas „Literatas“ su Mamerto Indriliūno autografu, žurnalo viršeliai visai išblukę. Redaktorius B. Krivickas
  • Akvilės Indriliūnaitės sąsiuvinis „Dainos“ su perrašytais eilėraščiais
    Akvilės Indriliūnaitės sąsiuvinis „Dainos“ su perrašytais eilėraščiais
  • Laiškas iš Vilniaus į Gataučius. 1942. III. 12
    Laiškas iš Vilniaus į Gataučius. 1942. III. 12
  • Laiškas į Gataučius iš Kauno. 1940. IX. 24
    Laiškas į Gataučius iš Kauno. 1940. IX. 24
  • Laiškas brangiems namiškiams, rašytas 1940. IV. 27
    Laiškas brangiems namiškiams, rašytas 1940. IV. 27
  • „Raštų“ viršelyje panaudoti Audriaus Naujokaičio (1961–2012) raižiniai. „Raštus“ parengė ir pratarmę parašė literatūrologas Virginijus Gasiliūnas. Fotografijos ir laiškai iš Maironio lietuvių literatūros fondų ir M. Indriliūno dukterėčios Ritos Zubaitės-Venskūnienės asmeninio archyvo. 2019 m.
    „Raštų“ viršelyje panaudoti Audriaus Naujokaičio (1961–2012) raižiniai. „Raštus“ parengė ir pratarmę parašė literatūrologas Virginijus Gasiliūnas. Fotografijos ir laiškai iš Maironio lietuvių literatūros fondų ir M. Indriliūno dukterėčios Ritos Zubaitės-Venskūnienės asmeninio archyvo. 2019 m.
  • M. Indriliūno „Raštų“ antrasis viršelis
    M. Indriliūno „Raštų“ antrasis viršelis