Taip gera kalbinti tuos, kurių nebėra – jie šypsos atlaidžiai ir pritaria, kad tau būtų ramiau ir saugiau – kad nebijotum ateinančio, pasislėpusio, tykančio, ir viso, kas gąsdina tave – kalbink, kalbink tuos, kurių nebėra, jie šypsos raminančiai ir saugoja tave. Liūnė Sutema Šias eilutės Dalia Sruogaitė paprašė perskaityti muziejaus svečiams Balio Sruogos mirties metinių minėjime.
Lietuvių išeivijos kultūros veikėja, režisierė Dalia Sruogaitė gimė rašytojo, profesoriaus Balio Sruogos ir istorikės Vandos Daugirdaitės-Sruogienės šeimoje Kaune. metais baigė Vilniaus Kunigaikštienės Birutės gimnaziją, o metais kartu su motina Vanda Sruogiene pasitraukė nuo artėjančios Sovietų armijos į Vokietiją. – metais D. Sruogaitė Bonos universitete studijavo muzikologiją ir meno istoriją, lankė teatrologijos seminarą Kelno universitete. Persikėlusi į JAV, aktyviai dalyvavo Čikagos lietuvių kultūriniame gyvenime, teatrinėje veikloje. metais su Petru Jurkštu „Margučio“ radijuje įsteigė savaitinę literatūros valandėlę „Pelkių žiburėlis“, kuriai vadovavo iki metų. Režisavo daugelį radijo pastatymų, tarp jų – tėvo B. Sruogos dramą „Apyaušrio dalia“. metais ji sugrįžo į Lietuvą. Lietuvoje D. Sruogaitė išleido knygą „Atminties archeologija“, kurioje pasakojama apie jos vaikystę ir jaunystę Lietuvoje, karo metus, traukimąsi į Vokietiją, gyvenimą vadinamųjų „dipukų“ stovyklose. Knygoje autorė pasakoja ir apie savo tėvą, aprašo tragišką prasilenkimą su juo karo metais.
Parodą parengė Birutė Glaznerienė ir Vaida Bareišaitė