Renginio vieta : Maironio lietuvių literatūros muziejus
Renginio data : 2024-01-30 18:00

Sausio 30 d., antradienį, 18 val. kviečiame į renginį „Išvengę laiko pinklių“, kurio metu pristatysime praėjusių metų pabaigoje išėjusias dvi pomirtines lietuvių literatūros klasikų knygas – Leonardo Gutausko neskelbtos vėlyvosios poezijos rinktinę „Pelynais švytintis laikas“ (sudarė Gintarė Bernotienė, išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2023) ir Marcelijaus Martinaičio kritikos straipsnių rinktinę „Poezijos pinklės“ (sudarė Antanas Rybelis, išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2023).


Renginyje dalyvaus Gutausko poezijos rinktinės sudarytoja Gintarė Bernotienė, Martinaičio kritikos rinktinės sudarytojas Antanas Rybelis, Martinaičio tyrinėtoja Akvilė Rėklaitytė, redaktorė Erika Valčiukienė. Vakarą moderuos knygų leidybos vadovas Gytis Vaškelis. Jūsų laukia įdomus pokalbis apie vėlyvąją ir ne tik Gutausko ir Martinaičio kūrybą, į įtrauktą pristatomas rinktines taip pat apie šių autorių gebėjimą savaip – maištaujant ar atsiribojant – pakilti virš sistemos ir tarsi peršokti sovietmetį bei kurti laikui nepavaldžius tekstus.


Įėjimas atviras. Maloniai kviečiame!

Renginio metu bus galima įsigyti knygų.


Apie knygas:


„Pelynais švytintis laikas“ yra pomirtinė poeto, prozininko ir tapytojo Leonardo Gutausko (1938–2021) poezijos rinktinė. Kūrybinis intensyvumas ir įspūdinga paliktų eilėraščių gausa nulėmė, jog ši rinktinė buvo sudaroma ne kaip reprezentuojanti Gutausko poetinės kūrybos visumą, ne kartojanti geriausius ankstesnių jo kūrybinių etapų pavyzdžius, o yra orientuota į vėlyviausio laikotarpio (apytiksliai 1991–2021) neskelbtą lyriką, kurioje atpažįstama svarbiausių Gutausko poezijos, prozos ir tapybos temų bei rūpimų klausimų tąsa, įgavusi naujas poetines ir kompozicines formas.


Rinktinėje pirmą kartą publikuojami eilėraščiai, ciklai ir poemos atrinkti iš mašinraščiais autoriaus archyve likusių jo paties sudarytų poezijos rinkinių „Kalendoriaus lapeliai“, „Sobilių žodynas“, „Visos knygos – viena knyga“, „Laiškai iš Kuršių nerijos“, „Tunelis po Lamanšu“. Ypatinga Gutausko pagarba jau išėjusiems, pasireiškianti paskyrimų, epigrafų gausa, cituojamais ir permąstomais lietuvių ir užsienio autorių kūriniais, dariusiais įtaką visai 1960-aisiais debiutavusiųjų kartais, į šią rinktinę leidžia žvelgti kaip į iškristalizuotą asmeninį Gutausko kanoną, kurio veikėjai ir kūriniai buvo sovietmečiu moralinio konformizmo vengusių menininkų intelektualinis ariergardas.


Rinktinėje juntamos ir atsisveikinimo tonacijos, ir patirčių harmonizavimo pastangos, tačiau bene giliausiai nusmelkia sudėtingų istoriosofinių ir ezoterinių idėjų fone Gutausko išskleisti apmąstymai apie jo gyvento laiko dvasinę erdvę kūrusius žmones, apie poeziją, kraštovaizdį, kalbą, literatūrą, istoriją jungiantį reikšmių tinklą, apie tautą kaip neišardomą gyvųjų ir mirusiųjų bendriją.


Rinktinė iliustruota keliais stilistiškai artimais poeto žmonos Loretos Skriptutės-Gutauskienės tekstilės darbais. – Gintarė Bernotienė.


Poezijos slėpiniais ir pinklėmis Marcelijus Martinaitis (1936–2013) domėjosi visą savo kūrybinį gyvenimą dirbdamas įvairių leidinių redakcijų literatūriniuose skyriuose, o ypač būdamas Lietuvos rašytojų sąjungos poezijos konsultantu. Dar sovietmečiu jis parašė ir išleido eseistinio pobūdžio knygą „Poezija ir žodis“ (1977). Poetinės kūrybos, poetikos ir eilėraščių supratimo klausimais nemažai rašė ir vėliau, iki pat mirties.


Ši, jau šeštoji, Martinaičio ne poezijos pomirtinė knyga „Poezijos pinklės“, kaip ir visos kitos, yra intriguojanti, turtinga, pagavi originaliais poezijos vertinimais, mintimis ir įžvalgomis. Šios knygos, kaip ir visų kitų pomirtinių Martinaičio knygų, pasirodymas yra didelis poeto žmonos menotyrininkės Gražinos Marijos Martinaitienės nuopelnas – ji iš įvairių leidinių ir periodikos kruopščiai surinko poeto publikacijas, perrašė jas kompiuteriu ir dažnai savo lėšomis prisidėjo prie jų išleidimo solidžiomis knygomis.


___________
Renginio metu gali būti fotografuojama ir filmuojama. Nuotraukos ir vaizdo įrašai gali būti naudojami renginio viešinimui socialiniuose tinkluose, internetinėse svetainėse, spaudoje ir kt.

Ekskursija „J. Savickis ir P. Babickas: nuo Ariogalos iki Amazonės“
Maironio lietuvių literatūros muziejus lankytojus kviečia pajusti egzotiškų kraštų šilumą ekskursijoje „J. Savickis ir P. Babickas: nuo Ariogalos iki Amazonės“. […]
Ekskursija „Čia gyveno dramaturgas Juozas Grušas“
Ekskursijoje sužinosite įdomiausius rašytojo gyvenimo faktus, galėsite paskaityti J. Grušo kūrybos, apsilankyti teatro salėje ir, žinoma, pasižvalgyti po memorialinį rašytojo […]
Parodos „KaBINKIS“ atidarymas
Paroda, skirta „Keturių vėjų“ šimtmečiui ir jo idėjiniam lyderiui Kaziui Binkiui. Lygiai prieš šimtą metų išsipildė Kazio Binkio svajonė – […]
Edukacinis užsiėmimas suaugusiesiems „Eilėraščiai, virtę dainomis“
Maironio poezijos ryšys su muzika – akivaizdus. Nemaža dalis poeto eilėraščių per laiką tapo gerai žinomomis dainomis, o melodijas Maironio […]
Edukacinis užsiėmimas suaugusiesiems „O prieš mane: – Toks ilgas kelias nekeliautas“
Kiekvienas iš mūsų mėgstame keliauti. Salomėja Nėris to troško nuo pat mažumės. Poetė yra sakiusi: „ Aš nenoriu būti kiemo […]
Ekskursija „Rašytojo Balio Sruogos namo istorija (1936–1966 m.)“
Sruogų šeima pasistatė namus, kuriuose architektas Vladimiras Zubovas įgyvendino originalius sumanymus, tuometinis eksterjeras ir interjeras atitiko tarpukario modernizmo tendencijas, o […]
Edukacinis užsiėmimas suaugusiesiems „Pokalbis su Vaižgantu“
Lietuvių literatūros klasikas Juozas Tumas-Vaižgantas (1869–1933) mums paliko 24 tomus įkvepiančių raštų. Visos šios knygos yra kupinos rašytojo sukauptos gilios […]
Edukacinis užsiėmimas šeimoms „Pasaka lagamine“
Ne tik pasaka, bet ir visas teatras gali sutilpti lagamine! Nereikia nei scenos, nei užkulisių – lagaminas prasiveria su ant […]
SEMINARAS „KULTŪROS PAVELDO OBJEKTŲ FINANSAVIMAS, KOMPENSAVIMAS“
PRANEŠIMAI:• Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų (paveldotvarkos) finansavimo tvarkos pokyčiai ir naujienos (Departamento Kultūros paveldo programų skyriaus specialistė Agnė Ropytė);• […]