„Užsakų“ kambaryje stovi masyvus ąžuolinis darbo stalas, puoštas drožta ornamentika. Ant jo – stalo lempa, lentynėlė dokumentams, antspaudų laikiklis, rašalinė, tretininkų kalendorius ir kiti daiktai. Kampe kabo kanauninko sutana, spintoje – kailiniai, Vaižganto minimi net testamente, kaip brangiausia „garderobos“ dalis.
Svečių kambaryje be svetainės baldų komplekto (gėlėtu gobelenu aptraukta šviesaus medžio sofa, du lengvi foteliai, apvalus stalelis) yra knygų spinta, kurioje sudėtos Vaižganto memorialinės bibliotekos knygos, dvi puošnios barokinio stiliaus žvakidės, kanarėlių narvelis.
Įdomus dvigubos paskirties baldas komoda – sekreteras stovi miegamajame-darbo kambaryje. Šalia kuklios metalinės lovos ant darbo stalo – Vaižganto rankraščiai, jo redaguoti žurnalai, medinis drožinėtas kryžius. Virš stalo – rašytojo artimųjų nuotraukos.
Valgomajame eksponuojamas Vaižganto senovinis virdulys, pietų servizas. Ant šio kambario sienų kabo įrėmintos archyvinės nuotraukos, kuriose užfiksuoti svarbesni J. Tumo gyvenimo momentai.
Pats Vaižgantas savo buto aplinką buvo pavadinęs meniškai kunigiška. Turėjo, jo žodžiais, „nebrangių, bet rinktinių paveikslų galeriją.“ Šie paveikslai, kaip ir anuomet, kabo visuose kambariuose. Tai – P. P. Rubenso „Nukryžiuotasis“ (dailininko J. Janulio kopija), K. Šimonio „Kauksmas“ ir „Angelų atnašavimas“, K. Sklėriaus akvarelės, Francesco Trevisani šv. Pranciškaus ir nežinomo dailininko šv. Juozapo portretai, P. Žitkaus Vaižganto tėvo portretas ir kiti. Yra keletas skulptūrų: B. Bučo „Vytautas Didysis“, Petro Rimšos „Išmintis“ ir kitos.