Julijonas Lindė-Dobilas (1872–1934) – pirmojo lietuvių psichologinio romano „Blūdas, arba Lietuva buvusios Rusijos revoliucijos mete“ (1912  m.) autorius, kunigas, pedagogas, literatūros kritikas. Mokėsi Kuldygos gimnazijoje, baigė Kauno kunigų seminariją. Kunigavo Latvijoje, mokytojavo Jekaterinoslave, Panevėžio gimnazijoje, nuo 1926 metų buvo Panevėžio gimnazijos direktorius.
Vadovavo mokinių savišvietos sambūriui „Meno kuopa“, parašė straipsnių apie rašytojus.
„Dobilas buvo stambus penkialapis lietuvių literatūros ir kritikos žiedas, kurio ūgis ir vaidmuo toli gražu pralenkė jam neteisingai atitekusį „provincijos literato“ akiratį“ – žavėjosi mokytojo erudicija buvęs mokinys Bronys Raila.  
 Julijonas Lindė-Dobilas vertino Jono Mačiulio-Maironio kūrybą ir asmenybę: „Šalia Basanavičiaus, Kudirkos būtinai turi būti minimas ir Maironis, kaip vienas žymiausių šito laikotarpio mūsų atgimimo atstovas. Visiems jiems labai charakteringas vienas bendras, pagrindinis jų dvasios bruožas: gilus gilus tikėjimas geresne mūsų tautos ateitimi.‘‘ (Iš Naujosios Romuvos 1932  m. liepos 17 d. Nr. 28-9)
Žymiausias J. Lindės kūrinys romanas „Blūdas“ buvo palankiai įvertintas amžininkų: „Puikiausias žiedas pražydęs mūsų rašliavoje“ – žavėjosi Žemaitė; „Dobilo veikėjus taip įsidėmi, kad net ir sapny juos matai“ – rašė Vaižgantas, nors piktinosi tikroviškai sodriais kunigų paveikslais ir vadino knygą „katalikofobija ir kunigofobija.“ Visi kunigų prototipai buvo J. Lindės kolegos.
Pagrindinis romano veikėjas – jautrus mąstytojas ir savotiškas filosofas viršaitis Bajoriūnas. Giliai religingas, atsargus, abejojantis. J. Lindė-Dobilas svajojo pataisyti romaną „Blūdas“, bet pradėjęs mokytojauti Panevėžyje nebeturėjo laiko.

Parengė Senosios literatūros skyriaus vedėja Regina Mažukėlienė