Virtualios parodos

Iš visų brolių (Adolfo, Juozapo, Aniolo, Kazimiero) rašytojas Balys Sruoga artimiausiai bendravo su dešimčia metų vyresniu Juozapu Sruoga, studijavusiu teisę Petrapilio universitete, baigusiu mokslus Berlyno prekybos institute, nuo 1920 m. tarnavusiu užsienio reikalų ministerijoje, nuo 1925 m. dirbusiu Lietuvos pasiuntinybėje Berlyne, o 1934 m. – Lietuvos konsulu Tilžėje.
Jaunystėje santykiai su Juozapu buvo įtempti. B. Sruoga nemėgo ir vengė vyresniojo brolio dėl jo griežto ir valdingo reikalavimo stoti į Karo inžinierių mokyklą mokytis dešimtininku (J. Sruoga tokią mokyklą pats buvo baigęs). B. Sruoga, nors ir suprato gerus norus, negalėjo pakęsti brolio diktato.
Santykiai pasikeitė, rašytojui  pradėjus literatūros studijas Maskvos universitete, o J. Sruoga jau dirbo Lubiankos pastate įsikūrusioje teisės kontoroje. Laiškuose atsispindi brolių rūpestis vienas kitu. J. Sruoga materialiai rėmė pasiligojusį ir dažnai alkaną B. Sruogą. Jis, stengdamasis atsidėkoti, ieškojo broliui vertimų į rusų kalbą, stengėsi įtraukti į tuomet vykusius lietuvių literatūros rinkinio rusų kalba rengimo darbus. „Mielas Juozapai! Tik gavau pinigus. Labai ačiū! Per šventes buvau truputį susirgęs. Kelias dienas pragulėjau. Nieko ypatingo nebuvo. Tik dabar jau kelinta diena nepaprastai silpna... – rašo B. Sruoga broliui 1916 m. – Noriu dar padaryti vieną rusų kalboj lietuvių literatūros rinkinį – leidėją turiu, tik nežinau, ar vertėją gausiu, o vienam padaryti – gana sunku – darbo daugoka. Tu ar nenorėtum kartais verst? Už spausdintą lanką mokės 40 rubl. – užmokestis neblogas.“
Brolius siejo panašūs pomėgiai – kalnų aistra, kelionės. „Sniego kalnuose dar baisiai daug ir sniegas labai minkštas /…/ dabar nebūtų galima pakartot mūsų velykinė ekskursija. Dabar po kalnus tiktai pačiūžininkai tebesidrasko“, – rašo B. Sruoga iš Miuncheno broliui į Berlyną 1923 metais, siūlydamas atidėti kelionę vėlesniam laikui.
Itin artimas ryšys tarp brolių užsimezgė J. Sruogai statant namą Kaune, Ramiojoje gatvėje. Rašytojas džiaugėsi būsima brolio kaimynyste ir aktyviai stengėsi pagelbėti net ir buitiniais patarimais statybos darbuose.
Po profesoriaus mirties Juozapas kaip niekas kitas  rūpinosi B. Sruogos literatūrinio ir kultūrinio palikimo išsaugojimu, vėliau šį darbą atsakingai tęsė jo dukra Jolita Sruogaitė. Būtent J. Sruoga šalia kitų eksponatų perdavė muziejui ilgai slėptą kūrinio „Dievų miškas“ mašinraštį.

Parengė B. ir V. Sruogų namų-muziejaus vedėja Birutė Glaznerienė ir muziejininkė Vaida Bareišaitė