Neseniai mūsų muziejus gavo labai įdomių eksponatų: Brailio rašto lentelę ir grifelį. Juos padovanojo kaunietis rašytojas Stasys Babonas, papasakojo apie Brailio rašto sukūrimą ir kam buvo naudojama ši lentelė bei grifelis.
Brailio raštas buvo sukurtas 1829 m. Paryžiaus Aklųjų institute Luiso Brailio. L. Brailis (1809 –1852), būdamas trejų metų apako, o šešiolikmetis išrado skaitymo būdą pirštais: tam naudojamas taškelių rinkinys, kuris atitinka tam tikras abėcėlės raides. Aklas žmogus skaito liesdamas iškilimus: viena ranka skaitomi taškeliai, kita ranka užčiuopiama kita eilutė. Nuo 1878 metų Brailio raštas priimtas naudoti visame pasaulyje. L. Brailio abėcėlę lietuvių kalbai 1927 metais pritaikė Pranas Daunys, remdamasis latvių, vokiečių bei kitų lotynų kalbų abėcėlėmis. Nuo 1928 m. leidžiamos lietuviškos knygos aklųjų raštu.
Brailio rašto lentelė šiuo metu mažai benaudojama, ją pakeitė aklųjų rašomosios mašinėlės ir kompiuteriai. Tačiau S. Babonas buvo priverstas išmokti skaityti ir rašyti Brailio raštu. Rašoma ant specialaus popieriaus lentelės ir grifelio (paprastai aklieji jį vadindavo sparneliu) pagalba: popierius įdedamas į lentelę ir smeigtuku padaromi iškilimai; rašoma iš dešinės į kairę; tada popierius išimamas, apverčiamas kita puse. Skaitoma viena arba abiem rankom iš kairės į dešinę. S. Babonas mokėsi skaityti kasdien po kelis puslapius Michailo Šolochovo romano „Tykusis Donas“. Šia Brailio rašto lentele ir grifeliu rašytojas naudojosi 1975–1980 m., kai mokėsi mokykloje ir rašė pirmuosius savo kūrinius.
Keli žodžiai apie Stasį Baboną: jis gimė 1960 metų gegužės 29 d. Ražaičių kaime, Raseinių rajone. Kurį laiką mokėsi Juodaičių vidurinėje mokykloje, bet, pradėjus silpnėti regėjimui, nuo 1974 m. mokslą tęsė Kauno Aklųjų vidurinėje mokykloje. Po metų, reorganizavus šią mokyklą, vaikinas toliau mokėsi Vilniuje ir 1978 m. baigė A. Jonyno aklųjų ir silpnaregių vidurinę mokyklą.
Literatūra S. Babonas pradėjo domėtis dar vaikystėje. Jau IV klasėje reginčiųjų raštu parašė eilėraščių knygelę, kurią saugo kaip savo ankstyvosios kūrybos reliktą. Vėliau teko kurti Brailio raštu. Dar besimokant vidurinėje mokykloje, pirmasis jo eilėraštis buvo išspausdintas neregių literatų kūrybos almanache „Vaivorykštė“. Vėliau S. Babonas ėmė kurti prozą. Maironio lietuvių literatūros muziejui padovanota Brailio rašto lentele ir grifeliu S. Babonas parašė pirmuosius savo apsakymus. Pirmieji šio autoriaus prozos kūriniai 1980 m. irgi buvo išspausdinti „Vaivorykštėje“. Vėliau rašytojas savo kūrinius skelbė žurnale „Mūsų žodis“ ir jo prieduose, „Kauno tiesoje“ ir „Kauno dienoje“, „Literatūroje ir mene“, „Nemune“ ir kitur.
1995 m. pasirodė pirmoji S. Babono prozos knyga „Trys sugrįžimai namo“ ; ji pripažinta geriausia pirmajame Lietuvos neregių literatų konkurse. 2002 m. antroji šio rašytojo knyga romanas „Klystžvakės šaukia“ buvo išleista garso kasetėje, o po metų išėjo reginčiųjų raštu. 2005 m. šis autorius buvo dar kartą pripažintas neregių literatų konkurso laureatu už apsakymų knygą „Apsnigta obelis“. 2011 metais S. Babonas išleido romaną „Žuvų gyvenimas šulinyje“, 2014 metais – apsakymų rinkinį „Pakalnučių žydėjimas“, 2019 metais – iliustruotą pasaką vaikams „Karvedys Agilius“.
Tokia Brailio rašto lentele ir grifeliu, be abejo, rašė ir poetas Antanas Jonynas, poetas Alvydas Valenta, prozininkas Valentinas Zaikauskas ir kiti žinomi Lietuvos literatai.
Parengė Gražina Venslovienė