Konstantinas Sirvydas (apie 1579–1631) – teologas, rašytojas, leksikografas, vienas lietuvių raštijos pagrindėjų. Jis yra pirmojo išlikusio spausdinto lenkų-lotynų-lietuvių kalbos žodyno autorius, parengęs ir pirmąją originalią lietuvišką postilę (pamokslų rinkinį) ,,Punktai sakymų“ (,,Punkty kazań“), kurios dvi dalys išėjo Vilniuje 1629 ir 1644 m. Buvęs garsus pamokslininkas, nuo 1610 metų sakęs pamokslus lietuviškai Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje.

Jis parengė ir apie 1620 m. išleido pirmąjį lietuvių kalbos žodyną, kuris greičiausiai vadinosi „Lenkiškų, lotyniškų ir lietuviškų žodžių aruodu“. Vienintelis išlikęs ir Maskvoje saugomas šio leidinio egzempliorius yra defektuotas – be pradžios ir pabaigos. Iš esmės jį perdirbęs ir papildęs, 1631 m. K. Sirvydas žodyną išleido antrą kartą. Dabar jo darbas vadinosi „Trijų kalbų žodynu“ (lotynų k. „Dictionarium trium linguarum“). Leidinio poreikis buvo didelis: po autoriaus mirties šis žodynas buvo perspausdintas 1642, 1677 ir 1713 m. 

K. Sirvydas lietuvių kalbai siekė padėti mokslinius, akademinius pamatus, o žodžiams suteikti labiau apibrėžtas reikšmes. Jis ne tik iš gyvosios bei raštų kalbos rinko, bet ir kūrė lietuviškąjį žodyną, darė jį tinkamą įvardyti XVII amžiaus lietuvio pasauliui, to laiko visuomenės gyvenimui. Tarp 10 000 lietuviškų žodžių pateikta nemažai reikšmingų politinio, visuomeninio ir dvasinio gyvenimo sąvokų. Dalis K. Sirvydo sukurtų naujadarų vartojami ir šiandien: taisyklė, spaustuvė, pratarmė, medvilnė, pardavėjas. K. Sirvydas stengėsi kiekvienam žodyne pateiktam lenkiškam ar lotyniškam žodžiui surasti teisingą lietuvišką atitikmenį – liaudies kalbos žodį. Lietuviškais žodžiais jis stengėsi pakeisti ne tik įsigalėjusias svetimybes, bet ir jam nepatikusius tarptautinius žodžius. Štai, filosofiją siūlė keisti protomeile, pedagogą – vaikvedžiu, fantaziją – ženkladare arba vaidadare, teatrą – stebukline, netgi kataliką norėjo keisti visotinyku.

K. Sirvydas savo veikalą pavadino „Dictionarium trium linguarum“ – trijų kalbų žodynu – todėl, kad jame žodžiai pateikiami lenkiškai, lotyniškai ir lietuviškai.

Žodynas buvo skirtas Vilniaus jėzuitų akademijos (dabartinio Vilniaus universiteto) studentams – „tarp gramatikos sienų prakaituojantiems ir dailesnės literatūros trokštantiems“. „Taigi naudokitės, uolieji, – sakoma trečiojo leidimo prakalboje, – šiuo jūsų gramatikos pratyboms labai pritaikytu kūriniu, nors ir beveik iš paprastų žodžių sudarytu, kuriuo lyg vadovu nutiesite sau lygiausią kelią į didžiuosius poezijos ir iškalbos šventovėse paslėptus lotynų kalbos turtus. Likite sveiki!“

Nors šiuo žodynu buvo norima palengvinti lietuviams susipažinti su lotynų kalbos turtais, tačiau jo autorius, labai geras lietuvių kalbos žinovas, vienas žymiausių mūsų raštijos pradininkų, tiek šiuo žodynu, tiek „Punktais sakymų“ padėjo išsaugoti ir lietuvių kalbos turtus.

Maironio lietuvių literatūros muziejuje saugomas ir šiuo metu lietuvių literatūros istorijos ekspozicijoje „Literatūra keičia“ eksponuojamas K. Sirvydo „Trijų kalbų žodyno“ pektasis, 1713 m. leidimas, išspausdintas Vilniuje, Akademijos spaustuvėje. Knygą muziejus įsigijo iš privataus asmens 1983 m. Knyga restauruota, įrišta į rudus odinius viršelius, restauracijos metu knygos lapai išvalyti, jų kraštai atkurti. Egzempliorius turi nedidelį trūkumą – nėra originalaus titulinio lapo (jis pakeistas kopija) ir kitoje jo pusėje išspausdintos karališkosios privilegijos („Summa privilegii“). Po titulinio lapo yra autoriaus pratarmė studijuojančiam jaunimui „Ad studiosam iuventutem“ lotynų kalba. Knyga su kustodais (kustodas – senųjų spausdintinių knygų puslapio pabaigoje išspausdintas kito puslapio pirmasis žodis arba skiemuo). Tekstas spausdinamas dviem skiltimis, lenkų, lietuvių, lotynų kalbų žodžiai atspausdinti skirtingais šriftais: antraštinis žodis lenkų k. spausdinamas gotišku šriftu, o lotyniškas ir lietuviškas tekstas spausdinamas lotynišku šriftu. Knyga puošta vinjetėmis, inicialais, užsklandomis, ji yra 464 puslapių. Knygos formatas – 16 x 9 cm (aukštis x plotis). Paginacija (knygos puslapių numeracija) yra klaidinga: p. 269 pažymėtas 169. Keletą knygos vaizdų pamatysite straipsnio pabaigoje. O originalo pasižiūrėti kviečiame į MLLM ekspoziciją „Literatūra keičia“.

Parengė Rašytojų rinkinių tyrinėjimo skyriaus muziejininkė Audronė Gedutienė.