Rašytoja Marija Ivanauskaitė-Lastauskienė ( 1872–1957) , kartu su seserimi Sofija pasirašinėjusi Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu, ne tik rašė knygas, bet ir kūrė gražius rankdarbius. Maironio lietuvių literatūros muziejuje saugoma rašytojos sukurta puošni apykaklė ir lininė šilku siuvinėta staltiesėlė. Šįkart pristatome rečiau eksponuojamą, laiko paženklintą staltiesėlę, išsiuvinėtą ryškiais gėlių žiedais. Nėra žinoma, kur ji buvo sukurta: Šiauliuose, Paragių dvare, Peterburge ar Varšuvoje... Marija siuvimo amato mokėsi Šiauliuose, Varšuvoje dirbo mamos sesers Jadvygos Svežavskienės papuošalų dirbtuvėje, vėliau, apsigyvenusi Peterburge, kūrė papuošalus Paršukovo papuošalų dirbtuvėje. Rašytoja buvo meniškos prigimties, žavėjosi muzika, norėjo mokytis skambinti fortepijonu, tačiau šios svajonės žlugo, nes giminaičiai iš Varšuvos nusprendė, jog ji neturi tam gabumų... Vėliau M. Lastauskienė Prisiminimuose užrašė: „Apsilankė teta iš Varšuvos, ir greit buvo nutarta, kad aš važiuosiu pas ją. Ji turinti fortepijoną ir jos vyras gerai skambinąs, tad galėsiąs parodyti. Netrukus aš išvažiavau. Prasidėjo pamokos. Gal aš buvau negabi ar dėdė nemokėjo dėstyti, bet nieko negalėjau suprasti. Už tat tetos dirbtuvėje pradėjau dirbti su dideliu pasisekimu ir greit tapau visų geriausia darbininke. Teta mokėjo man už darbą kaip ir kitoms. Prie darbo laikas greit bėgo, nors ir naktimis mažai tekdavo  miegoti, tiek turėdavome skubių užsakymų. Tik vasarą tokiose dirbtuvėse yra mažai darbo, o kurį laiką ir visai nėra. Tada važiuodavau namo.“ (M. Lastauskienė. Prisiminimai. Kaunas, 1954 m. balandis. MLLM archyvas ). Miestiečių gyvenimas, kurį pažino gyvendama Peterburge , dirbdama Paršukovo ir Gutmano moterų papuošalų dirbtuvėse, atsispindėjo rašytojos romane Šviesuliai ir šešėliai.


Parengė Rašytojų rinkinių tyrinėjimo skyriaus muziejininkė Nijolė Raižytė

Nuotrauka Zenono Baltrušio