Visi Maironio kūrybos tyrinėtojai žino, kad Maironio eilėraščių rinkinio „Pavasario balsai“ antrojo leidimo nėra. Ar tas leidimas dingo, ar jo iš viso nebuvo? Bandykime paspėlioti.

Primenu, kad „Pavasario balsai“ – tai vienintelis Maironio poezijos rinkinys, jį poetas išleido keletą kartų vis redaguodamas senus ir papildydamas naujais eilėraščiais. Pirmasis eilėraščių rinkinio „Pavasario balsai“ leidimas išėjo Tilžėje 1895 m. Pasirašyta St. Maironio slapyvardžiu.

Išleista autoriaus lėšomis. Tai nedidukė plona (78 puslapių) knyga – žalsvos spalvos viršeliu, puoštu gėlėmis. Mums, lietuviams, be galo brangi knyga. Pasirodė spaudos draudimo metu, nešta į Lietuvą knygnešių. Rinkinyje publikuoti 44 eilėraščiai ir libretas ,,Kame išganymas“.

„Tai buvo ne tik ,,pirmo skaistumo kometa“ lietuvių poezijos padangėje, kaip sakė ano meto kritikas, bet ir tautos Atgimimo poetinis manifestas, knyga, labai daug reiškusi žmonių gyvenime, žadinusi tautinį susipratimą, kėlusi tėvynės meilę ir pasiryžimą darbuotis jos labui. Tai buvo naujųjų laikų modernios lietuvių tautos balsas.“– žavėjosi prof. Vanda Zaborskaitė

Kada ir kur pasirodė antrasis leidimas – nežinoma. Antrojo leidimo dar niekam nepavyko surasti, apie jį neužsimena ir joks ano meto kritikas. Literatūros mokslininkai mano, kad antrojo leidimo iš viso nebuvo.

Po dešimties metų pertraukos 1905 m. Peterburge pasirodė rinkinys tokiu pat pavadinimu – „Pavasario balsai ir Kur išganymas? Trečią kartą atspausta, pertaisyta ir padauginta. Parašė Maironis (J.M-lis) 1905m. Išleista Lietuvių Laikraščio kaštais. Peterburgas“ Kitaip sakant, trečiasis leidimas.

Kyla klausimas, kaip Maironis, tikslus ir tvarkingas žmogus, nesuskaičiavo savo kūrybos leidimų? Gal tai nebuvo atskira knyga? Gal tai buvo publikacija kokiame leidinyje? Gal paslaptingasis leidimas tebedulka Peterburgo archyvuose. Antrasis leidimas turėjo pasirodyti apie 1900 metus. Tuo metu Maironis profesoriavo Peterburgo katalikų dvasinės akademijoje. Rašė Moralinės ir dogmatinės teologijos veikalą „Paskaitos apie teisingumą ir teisę“ (1903 m.).

Prieš keletą metų man beskaitant paskaitą apie Maironio kūrybą ir leidimų painiavą Trečiojo amžiaus universiteto klausytojams, prie manęs priėjo buvusi Knygų rūmų darbuotoja Alma Daugaravičienė ir pasakė, kad ji, galbūt žinanti, ką Maironis laiko antruoju leidimu. Papasakojo, kad Dominykas Tomas Bačkauskas (Bočkauskas), JAV spaudos darbuotojas, parengęs lietuviškų  dainų rinkinį, kuriame įdėta tautosakos, K. Donelaičio, D. Poškos, A. Vienažindžio ir kitų poetų kūrybos. Tikslus pavadinimas toks: ,,Lietuviškas dajnorius arba susirinkimas visokių dajnų. Per D. T. Bočkauską. Mahanoj Sitis, D. T. Bočkausko sp. 1902 m.“

Šioje knygoje publikuota ir gana didelis pluoštas – 30 – Maironio eilėraščių. Tikriausiai šiuos eilėraščius Maironis pats ruošė spaudai, redagavo, taisė. Pasirodė dainynas gūdžiais spaudos draudimo laikais, kai išeiviai lietuviai liejo prakaitą Čikagos skerdyklose. Kas skaitė A. Sinklerio     „Džiungles“, kurios išėjo 1905 metais, gali įsivaizduoti, kokiomis sąlygomis gyveno tautiečiai Čikagoje. Šie vargstantys lietuviai dainavo Maironio eiles iš dainų rinkinio vestuvėse ir krikštynose.  Dominykas Tomas Bačkauskas – JAV literatas, 1863 m. sukilimo dalyvis. Jo leidiniai lietuvius imigrantus mokė rašto, padėjo išsaugoti lietuviškumą.

Norėčiau tikėti, kad šią publikaciją rengdamas Maironis galvojo – „antrą kartą atspausta“.

Parengė Rašytojų rinkinių skyriaus muziejininkė Regina Mažukėlienė