Rašytojas Juozas Grušas pasisakymuose apie savo kūrybą ne kartą teigė, kad „iš visų prozos formų jam artimesnė novelė (ne apsakymas), kurios konstrukcija yra griežtesnė, veiksmas kondensuotas, apsiribojama vienu ar keliais įvykiais, plėtojamas anekdotas, išlaikomas aštrumas. Beveik iš kiekvienos savo novelės galėčiau parašyti pjesę: jose yra charakterių ir konfliktų pradai, tik jų temos nėra tokios reikšmingos, kad būtų vertos plėtoti iki draminės apimties.“                    
Kai 1928 m išėjo pirmoji studento, literato Juozo Grušo knygutė, pavadinta vieno apsakymo vardu – „Ponia Bertulienė“, jis jau buvo praaugęs savo to meto kūrybą, tad nelabai džiaugėsi rinkinėliu. „Pirmosios kartos nuo žagrės literatui, išaugusiam po šiaudiniu stogu ir prie medinio šaukšto, ne iš karto suvokiamas žmogiškosios būties sudėtingumas, ne iš karto suprantamos skonių ir stilių plonybės“, – rašė vėliau Juozas Grušas. Kritikai rinkinėlį sutiko gana palankiai ir gyrė naują literatą. Ypač atidžiai Grušo knygą recenzavo Vincas Mykolaitis-Putinas. Pagyrė jauno autoriaus pasakojimo ir vaizdavimo būdą, fantazijos įvairumą. Kartu profesorius apčiuopė ir savo studento Achilo kulną. Jis nurodė, kad „daugelis novelių išaugusios iš tam tikrų tezių, kad jo vaizduojamos situacijos dažnai yra netikros, o išrišimas nelogiškas.“ Šitaip buvo žengtas pirmasis žingsnis į literatūrinį gyvenimą. O savo studijas universitete J. Grušas ryžtingai kreipė (iki tol studijavo teisę) filologine humanitarine linkme. Smulkiosios prozos rašytojas neapleido ir vėlesniais metais. Nuo 1929 m. periodikoje vėl ėmė rodytis J. Grušo novelės. 1937 m. išėjusioje knygoje „Sunki ranka“ Juozas Grušas jau pasirodė esąs subrendęs novelistas. Rašytojui už šį rinkinį paskiriama Spindulio bendrovės literatūrinė premija. Juozo Grušo memorialinio muziejaus knygų rinkinyje „Sunki ranka“ išlikusi prabangiai išleista – kietais, raštuotu aukso spalvos šilko audiniu aptrauktais viršeliais su įklija – Spindulio akcinės bendrovės literatūros premijai skirti komisijos 1938 m. nutarimu, kuriame skelbiama: „Komisija, skirdama premiją, turėjo galvoj Juozo Grušo psichologinį tikrumą, jo mokėjimą savo personažuose įžvelgti gilesnių, dar kitų nepastebėtų aspektų ir sugebėjimą pasiremti aukšto žmogiškumo idėjomis, be to, jo novelių formos artimą atitikimą šio žanro nuostatams.“ Po šiuo nutarimu – Spindulio akcinės bendrovės direktoriaus, komisijos pirmininko Mykolo Lipčiaus, komisijos narių rašytojų – Antano Miškinio, Stasio Santvaro, Petro Cvirkos ir sekretoriaus Antano Vaičiulaičio parašai. Tautiniais raštais dekoruoto popieriaus priešlapyje įklijuotas Spindulio bendrovės knygrišyklos logotipas. Šis egzempliorius specialiai įrištas Spindulio premijos laureatui, o knygynuose pasirodė kuklesnė rinktinė minkštais gelsvo popieriaus viršeliais su raudonai atspausdintu knygos pavadinimu, juodai – autoriaus vardu ir pavarde bei leidėjo pavadinimu, kainuojanti 3 litus. Juozo Grušo memorialinės bibliotekos knygos paraštėse ir tarp eilučių randame paprastu pieštuku įrašytų autoriaus pastabų ir ištaisytų korektūros klaidų.
Rašytojas nuolat sugrįždavo prie jaunystėje pamėgtos novelės ir beveik visuose rinktinėse šalia naujai parašytų publikuojami ir į užsienio kalbas verčiami kūriniai iš knygos „Sunki ranka“. Praėjusiame amžiuje į anglų kalbą ne kartą (1964, 1965) išversta žaisminga, humoristo talentą demonstruojanti novelė „Kelionė su kliūtimis“, į vokiečių kalbą (1991) – tragikomiškas kūrinys „Atostogos pas kalėjimo viršininką“. Vengrijoje (1972) ir Bulgarijoje (1979) buvo išverstos ir išleistos J. Grušo novelių rinktinės. Mūsų dienomis prancūzų ir portugalų (2003, 2004) kalbomis publikuota dramatiška, dvasinį žmogaus grožį propaguojanti novelė „Už saulę gražesnis“... Ne veltui literatūros kritikas Jonas Lankutis knygoje „Etiudai apie Juozą Grušą“ (1981) rašė: „Į Grušą dažniausiai žiūrima kaip į psichologinės novelės meistrą. Iš tiesų, atmetus gana silpnus pirmojo rinkinio („Ponia Bertulienė“) apsakymus, brandžiausios Grušo novelės pasižymi psichologinės analizės gilumu, žmogaus vidinių prieštaravimų vaizdavimu, netikėtomis sąmonės kitimų kolizijomis. Šiais privalumais ypač patraukė antrasis rašytojo rinkinys „Sunki ranka“. Ko ne kiekviena novelė čia savotiškas psichologinis etiudas...“

Parengė J. Grušo memorialinio muziejaus vedėja Nijolė Majerienė