Šią savaitę norisi pristatyti du itin reikšmingus eksponatus, saugomus bežemių kartos poeto, redaktoriaus Algimanto Mackaus rinkinyje (1932–1964). Tai išskirtiniai egzilinio gyvenimo kultūros ženklai: žurnalas „Margutis“ (1928–1965) ir to paties pavadinimo radijuje transliuotos laidos „Pelkių žiburėlis“ nuotrauka. Žurnalą leido Antanas Vanagaitis ir Lilija Vanagaitienė, 1931 metais prie žurnalo buvo įkurtas „Margučio“ (veikė iki 2011) radijas. Redagavo – Tomas Bronius Dirmeikis (1928–1961) ir A. Mackus (1961–1964). 1953 metais Petras Jurkštas įsteigė literatūros valandėlę „Pelkių žiburėlis“ (transliuota iki 1977 m.). Pirma vedėja buvo A. Vanagaitienė, mecenavo Juozas Bačiūnas. A. Mackus (dirbo nuo 1957 m.) 1961 m. perėmęs vedėjo pareigas ruošė literatūrines kultūrines laidas.

„Neornamentuotos“ kalbos poetui Algimantui Mackui (1932–1964) buvo atseikėti vos 32-eji metai (žuvo avarijoje), tačiau jo literatūrinė ir kultūrinė veikla ryškia šviesa pulsuoja iki šių dienų. Perfrazuojant jo žodžius galima tarti: „Ir mirtis bus nugalėta“. Nuo 1961 m. redagavo žurnalą „Margutis“, o mirus „Margučio“ radijo valandėlių ir žurnalo redaktoriui dr. B. Dirmeikiui – perėmė žurnalo parengimą, išleidimą. A. Mackaus dėka žurnalo bendradarbių gretas papildė A. T. Antanaitis (Kęstas Reikalas), kuris pradėjo spausdinti metines knygų apžvalgas bei knygų recenzijas. Algirdas Kurauskas (Andrius Ašmena) rašė apie dailę, Antanas Rūkas – apie teatrą, Antanas Nakas apie muziką. Čia buvo spausdinama ir originalioji kūryba: A. Mackus spausdino Henriko Nagio, Liūnės Sutemos, Henriko Radausko eilėraščius, Algirdo Landsbergio, Mariaus Katiliškio, Kazio Almeno prozos kūrinius. Netrūko straipsnių politinėmis, mokslinėmis temomis. Žurnalas tapo rimtu kultūros ir meno žurnalu.

Kitas itin svarbus baras buvo „Margučio“ radijo „Pelkių žiburėlio“ programos. A. Mackus jas rengdavo pasikeisdamas su Dalia Sruogaite-Bylaitiene, tačiau šiai keleriems metams išvykus į Teksaso valstiją – dirbo vienas. Jis entuziastingai ruošė laidas ir kvietėsi įdomius pašnekovus, talentingus menininkus: H. Nagį, M. Katiliškį, J. Blekaitį, J. Kaupą, A. Škėmą, K. Ostrauską, M. Gimbutienę ir kt. Radijuje talkino ir bendradarbiavo R. Šimanskytė, Liūnė Sutema. Pastaroji parengė laidą apie latvių poeziją. Draugų tarpe A. Mackus buvo vertinamas už pareigingumą ir profesionalumą. „Kalbėti jis mokėjo lengvai ir sklandžiai, žodžių neieškojo, sakiniai plaukė lygūs bei apvalūs, be užsikirtimų bei pauzių.“ (J. Blekaitis. „Atsiminimai“). A. Mackus atvedė į „Margutį“ ir savo būsimą žmoną,  aktorę D. Juknevičiūtę.

Mackus išleido 3 poezijos knygas, ketvirtoji išėjo jau po mirties. Už poezijos knygą „Neornamentuotos kalbos generacija ir jos augintiniai“ 1964 m. A. Mackui paskirta Monrealio Lietuvių akademinio sambūrio Vinco Krėvės vardo literatūrinė premija. Priimdamas premiją tarė: „Mes privalome būti sąmoningi situacijai, ir todėl privalome įprasti į tuštumą. Iš tikrųjų aš siūlau beprasmišką egzilio gyvenimą, nes daugiau negu žodžiai kalba gyvenimai; ir siūlau išdidumo kupiną egzilę, nes tokioje egzilėje palieka vietos ir mūsų karčios egzistencijos ironijai, skausmai ir tiesai išsakyti. Iš tikrųjų aš siūlau ir kūrybinės vertės atpažinimo išdidumą be jokių sentimentų...“


Parengė muziejininkė Virginija Babonaitė-Paplauskienė