Maironio muziejuje (kitąmet minėsime jo įkūrimo aštuoniasdešimtmetį) sukaupta daugybė įvairių rūšių eksponatų. Rašytojų rankraščių, senųjų ar naujai išleistų knygų, laiškų ar meno kūrinių saugoma tikrai labai daug, kaip ir fotografijų arba memorialinių daiktų. Šį kartą – apie dokumentus. Jų taip pat daug ir įvairių rūšių: asmens pažymėjimai, pasai, net vairuotojų pažymėjimai, leidimai gyventi įvairiuose pasaulio kraštuose (nūnai tai vadinama migracijos dokumentais), įvairūs mokslo cenzą liudijantys atestatai ar pažymėjimai, santuokos liudijimai ir t.t.
Rengiant jubiliejinę Kazio Borutos parodą, rašytojo archyve aptiktas nedidukas (10 x 14 cm), apsitrynęs pilkšvo vyniojamojo popieriaus lapelis, prirašytas mėlynu bei violetiniu rašalu ir paprastuoju pieštuku rusų kalba. Jis  taip pat gali būti laikytinas dokumentu. Tai rašytojo, politinio kalinio Kazio Borutos pareiškimas lagerio viršininkui (pavardė nenurodoma). Pareiškime kalinys prašo vienos valandos pasimatymo su žmona Jadvyga Čiurlionyte-Borutiene dienos metu, nes vakare ji turinti dirbti. Pareiškimo teksto apačioje (Boruta rašęs mėlynu rašalu) nesunku įskaityti dar vieną įrašą,jog kalinio „elgesys buityje ir darbe geras“, yra parašas ir data: „12 / II 49“. Rašyta pieštuku, matyt, žemesnio rango viršininko, gal prižiūrėtojo. Šitas teiginys, be abejo, laidavo lagerio viršininko sutikimą įvykdyti kalinio prašymą: violetiniu rašalu didelėmis, „solidžiomis“ raidėmis įstrižai užrašyta, jog leidžiama susitikti „vieną valandą“...
Galima būtų svarstyti – rankraštis tai ar dokumentas? Juk pagrindinis tekstas, kad ir nedidelis, parašytas rašytojo ranka, o dokumentai paprastai spausdinami ant specialaus, kietesnio „dokumentinio“ popieriaus, dažnai su herbais, parašais, antspaudais,vandens ženklais. Jie, be abejonės, visiškai nepanašūs į minėtą popierėlį.  Tačiau šis mažas lapelis, kuriame rašė trys žmonės, iškalbingai liudija sudėtingą istorinį rašytojo gyvenimo tarpsnį. Be to, Lietuvių kalbos žodyne galime rasti vieną iš žodžio „dokumentas“ reikšmių: „reikalų raštas kokiam nors faktui ar teisei į ką nors patvirtinti.“

Parengė Šiuolaikinės literatūros skyriaus vedėja Virginija Markauskienė