Maironio lietuvių literatūros muziejuje, poeto Antano Baranausko rinkinyje saugoma reta fotografija, kurioje užfiksuota grupė kunigų prie Plungės dvaro pastato. Tarp jų – pirmoje eilėje, centre sėdi kunigaikštis Mykolas Oginskis (trečias iš kairės) ir Seinų vyskupas Antanas Baranauskas (ketvirtas iš kairės). Trečioje eilėje stovi kunigai Povilas Januševičius (ketvirtas iš kairės) ir Mykolas Prialgauskas (pirmas iš dešinės). Fotografuota 1897 metais, taigi, nuotraukai virš 125-erių metų! Poetą, vyskupą Antaną Baranauską siejo bičiuliški ryšiai su kunigaikščiu Mykolu Mikalojumi Severinu Marku Oginskiu (1849–1902), paskutiniuoju garsiosios Oginskių giminės palikuoniu. Mykolas Oginskis rėmė lietuvių nacionalinį judėjimą, bendravo su vyskupu Motiejumi Valančiumi, švietėju ir leidėju Laurynu Ivinskiu, Juozu Tumu-Vaižgantu, Petru Vileišiu, daugeliu kitų veikėjų. Rūpinosi lietuviškos spaudos leidyba, rėmė jos gabenimą, 1899 m. finansavo pirmąjį Palangoje suvaidintą lietuvišką spektaklį – Keturakio „Amerika pirtyje“. Savo dvare Plungėje suorganizavo orkestrą ir įkūrė muzikos mokyklą, kurioje 1889–1892 m. mokėsi Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Kunigaikštis Oginskis vėliau rėmė Čiurlionio studijas Varšuvoje.

Antanas Baranauskas viešėdavo Plungės dvare pas bičiulį Mykolą Oginskį, šiltą, draugišką jų  bendravimą liudija ir vienas poeto eilėraštis, įrašytas Plungės dvaro svečių knygoje tais pačiais 1897 metais:

Po šituo stogu

Viešėt patogu:

Čia kožnam darbe

Širdį parodys.

Čia tikra širdis

Per lūpas girdis.

Čia kožnam darbe

Gaun dievas garbę,

Tarnai dorybę,

Vargšai šviesybę,

Alkani maistą,

Ligonys vaistą.

Tegul gi dievas

Nuo pikto gina

Dirvas ir pievas,

Viską laimina –

Širdis ir balsą;

Ir duoda skalsą,

Ir vaisių gerą,

Ir paukščių perą,

Tešmenis, dėtis,

Daržines, klėtis,

Brąsvas ir pjūtis,

Įsčias ir krūtis,

Sveikatą, laimę,

Meilę ir baimę.

Nuotraukoje užfiksuotas Povilas Januševičius (1866–1948) – Lietuvos katalikų kunigas, kalbininkas. Jis padėjo Jonui Jablonskiui redaguoti Antano Juškos „Lietuvių–lenkų žodyną“, išleido rašybos vadovėlių („Trįs lekcijos geram išsimokinimui puikjai rašyti“, 1900 m.). Sekdamas Kazimiero Jauniaus gramatika, parašė vadovėlius „Naujas lietuviškas kalbomokslis“ (1903 m.), „Senasis lietuviškas kalbomokslys“, „Santaika (sintaxis) lietuviškoje kalboje“ (abu 1905 m.).

O kunigas Mykolas Prialgauskas vėliau klebonavo Skapiškio Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčioje, pas kurį klebonijoje viešėdavo jo bičiulis poetas Maironis.

Parengė Rašytojų rinkinių tyrinėjimo skyriaus muziejininkė Audronė Gedutienė