Nedidukė, / plonytė, / įstrižomis / Siamo katės akimis, / porceliano liemeniu, / primenančiu kinų vazą, / trapi, / miniatiūriška... – tai poeto Algimanto Baltakio eilėraščio Sesuo Ona (Onė) pradžia. Joje – bemaž viskas, kas svarbiausia pasakyta apie poetę, eseistę, tapytoją, Lietuvos nacionalinės premijos laureatę Onę Baliukonytę, vėliau Baliukonę.

O. Baliukonytė gimė 1948 metais kovo 16-ąją Kančėnuose Alytaus rajone. Dokumentuose įrašyta kita data – pirma vasaros diena – birželio pirmoji. Ankstyvą pavasarį poetė labai mėgo, kai viskas atgyja, pražysta, išsprogsta medžių pumpurai... O. Baliukonytė VU baigė lietuvių kalbą ir literatūrą, 1970–1988 metais dirbo Moksleivyje korektore, vėliau – skyriaus vedėja. Dirbo Dialoge ir Dienovidyje. Nuo 1975-ųjų LRS narė. 1983 metais tapo Poezijos pavasario laureate, 1996-aisiais – Lietuvos rašytojų sąjungos premijos laureate. 1998 m. apdovanota Lietuvos respublikos Vyriausybės meno premija, P. Širvio literatūrinę premiją gavo už rinktinę Akmuva. 1998 m. apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi. O. Baliukonė mirė Vilniuje po sunkios ligos 2007-ųjų lapkričio 20 dieną.

MLLM fonduose saugomas nedidelis poetės O. Baliukonės archyvas. Poetė O. Baliukonytė 1988-ųjų vasario pabaigoje MLLM dovanojo poezijos rinkinio Tėve mūsų gyvenime rankraštį. Rašyta stambiomis raidėmis, aiškia, gerai perskaitoma rašysena. Eilėraščių rankraščiuose esama taisymų. Štai eilėraštis Rytoj, pirmiausia buvo parašytas kitoks pavadinimas – Istorija, vėliau nubraukta ir viršuje užrašyta Rytoj. Pataisymai labai menki, vos vienas kitas, jų daugiau rankraščiuose Pasaulis taip tuštėja..., Už niekada, Tylos keliu. Poetės fonde saugomi rankraščiai, kuriuos ji perrašė ant gražaus popieriaus. Muziejininkų paprašyta, O. Baliukonė perrašė eilėraščius ranka mėlynu tušinuku ant gelsvo popieriaus su saulėlydžio vaizdu, juose jokių taisymų nėra, tik įrašytas autografas.

Onė Baliukonytė nuo mažens buvo išskirtinė. Turėjo veido trūkumą, fotografams buvo sunku ją nufotografuoti. Neprisileisdavo, nusisukdavo. Nuo pat gimimo kitokia – kelis kartus pakartota apie save. Ankstyviausios atskirties kūdikis, gimusi su didžiuliu apgamu, dengiančiu pusę veido, akį, galvą (pačiame paviršiuje pulsuojančios kraujagyslės), kentėjusi dėl motinos sielvarto, dėl bendraamžių patyčių, vaikystėje ir paauglystėje troškusi (gal dar labiau už savo motiną) būti kaip visi, kuo mažiau atkreipti dėmesį. Tai citata iš literatūros tyrinėtojos V. Daujotytės-Pakerienės knygos Šokėja virš liepto per prarają. Knyga apie O. Baliukonės kūrybą pasirodė 2008 metais, ją išleido Lietuvos dailės muziejus.

Tėvų parinktas vardas nepatiko. Mat iš tikrųjų turėjau vadintis Laima, mama jau buvo parinkusi, tik jos pažįstama elgetėlė ir davatkėlė, tokia Taklia, užsukusi vis pasišaipydavo: Laumutė, Laumutė... Ir mama pasidavė, padariusi mane paprasčiausia Ona. Kuri – atsiprašau visų kitų Onų ir Onučių – mano ausiai skamba gana prasčiokiškai, nepalyginsi su rusų aristokratiška Ana! Todėl ir mažiausia blogybė iš galimų: Onė. Arba Dionė (su tam tikra šypsena). Iš O. Baliukonės knygos Ant sapnų tilto, p. 313.

MLLM saugomos poetės O. Baliukonės fotografijos iš muziejuje vykusių vakarų, knygų sutiktuvių, parodos atidarymo proga. Rinktinės Akmuva pristatymas 2003-aisiais per šv. Jurgį. Vakare dalyvavo poetė Dovilė Zelčiūtė, aktorė Danutė Juronytė, smuikininkė Ilona Klusaitė, vakarą vedė rašytoja, muziejininkė Aldona Ruseckaitė. Dar kitoje fotografijoje užfiksuoti vakaro dalyviai: poetės Gražina Cieškaitė, Dovilė Zelčiūtė, Aldona Elena Puišytė, pianistė Sonata Bielionytė, poetas, dramaturgas, eseistas Petras Palilionis, rašytoja Aldona Ruseckaitė ir aktorė Rūta Staliliūnaitė. 1998 m. Aktorę R. Staliliūnaitę O. Baliukonė labai vertino – už vaidybos dramatizmą, už tikrumo siekimą – gyvenime ir scenoje. Aktorei dedikavo kelis eilėraščius, vienas jų – Rožė Rūtai Staliliūnaitei iš knygos Elgetaujanti saulė 1998 m.

Fotografo Z. Baltrušio nuotraukose matome O. Baliukonytę su rašytoju Juozu Apučiu 2006 m. Rašytojų sąjungos salėje sklaido „Varpų“ almanachą. O. Baliukonė už eilėraščių ciklą „Kovo agonijos“ pelnė „Varpų“ literatūrinę premiją. Kelios fotografijos iš poetės D. Zelčiūtės rengto „Laiptų“ ciklo Kauno menininkų namuose. E. Striogaitė, O. Baliukonė, V. Rudžianskas, A. E. Puišytė, M. Kontrimaitė, J. Strielkūnas, J. Gimberis. Kitoje fotografijoje O. Baliukonė su monsinjoru K. Vasiliausku, poetu K. Bradūnu, literatūrologe E. N. Bukeliene rašytojų suvažiavime. Su monsinjoru Onę siejo graži bičiulystė. O. Baliukonė sudarė knygą Iki švytėjimo: monsinjoro Kazimiero Vasiliausko laiškai, 2004 m.

Įspūdinga Z. Baltrušio fotografija, kurioje užfiksuota poetė O. Baliukonė Rumšiškių kapinėse. Onė ten padėjo gėlių ant poeto J. Aisčio-Aleksandriškio ir Krantų redaktoriaus, eseisto, poeto Vaidoto Daunio kapų. Ją stebi kapinių angelas... Poeto V. Daunio fonde saugomi keli O. Baliukonytės laiškai, rašyti Vaidotui, kai ji dirbo „Moksleivyje“ literatūros ir meno skyriaus vedėja. MLLM fonduose saugomi O. Baliukonės laiškai, rašyti J. Strielkūnui, J. Švabaitei.

Fotomenininko R. Rakausko fotografijose – O. Baliukonytė dar visai jaunutė savo tėviškės laukuose, Kančėnuose, laiminga mama su dukrele Benigna ir motina Benigna Gelucevičiūte-Baliukoniene 1987 m. Kančėnuose, Bukauciškes matome ir Z. Baltrušio fotografjjose, darytose žymiai vėliau. Ekspedicija į poetės O. Baliukonės tėviškę buvo organizuota 2009 metais. Išlikęs poetės sodelis, senos obelėlės, bulvių rūsys... Kančėnų kaimo kapinaitėse palaidoti poetės tėvai – Benigna ir Adomas Baliukoniai. Poetės vaikystės žemėje išlikusi Bukauciškių pradinė mokykla, kurioje Onė mokėsi 1955–1959 metais.

Poeto, literatūros kritiko V. Kukulo fonde saugomos kelios fotografijos, kuriose užfiksuotos Knygos šventės akimirkos Alizavoje Kupiškio rajone. Dar visai jaunutės poetės Elena Mezginaitė, Onė Baliukonytė, būsimasis poetas Valdas Kukulas, rašytojas Juozas Baltušis, poetas Mykolas Karčiauskas. Fotografuota 1976 metais.

MLLM saugomos visos O. Baliukonės knygos – Laukinės vaivorykštės, Viltis, Iš kelio dulkių, Tėve mūsų gyvenime, Vaduok, Bokštai, Elgetaujanti saulė, Neregio sodai, poezijos rinktinė Akmuva, Kelionės fragmentai, Ant sapnų tilto. Akmuvoje poetė įrašė tokią dedikaciją: Maironio lietuvių literatūros muziejui, nuoširdžiausiai dėkinga Jo šviesą skleidžiantiems ir saugantiems žmonėms – Onė Baliukonė 2003 04 23. Čia saugoma ir paskutinė O. Baliukonės knyga vaikams Kopų karalienė, iliustruota dailininko M. P. Vilučio. „Kopų karalienė“ – Baliukonės poetinės genezės knyga. Ir kartu prognozės knyga, skirta ateičiai, kviečianti žmogų keisti savo požiūrį į aplinką, į gyvąjį pasaulį, į gamtą, atsisakyti karų, prievartos, – rašo V. Daujotytė-Pakerienė knygoje Šokėja virš liepto per prarają, 2008 m.

Parengė muziejininkė Albina Protienė