Poetė, vertėja, publicistė, Armėnijos mokslų akademijos garbės daktarė Marytė Kontrimaitė gimė Vilkaičių kaime, Plungės rajone. Vilkaičiai – senas kaimas tarp miškų, plytinčių abipus Telšių–Plungės kelio. Netolimuose Alsėdžiuose rezidavusiems Žemaičių vyskupams priklausė Bernotavo dvaras, kurio vienas priklausinių buvo Vilkaičiai. Kaip prisimena M. Kontrimaitės žemietis rašytojas Stasys Anglickis, vyskupas Giedraitis kurį laiką gyveno ir Bernotavo dvare (autobiografinis romanas „Čiupikai“). Apie 1843 m. caro vyriausybė iš Žemaičių vyskupo atėmė Bernotavo dvarą ir žemę už išperkamąjį mokestį išdalino vietos ūkininkams ir kolonistams. XX a. pradžioje dar buvo išlikę žuvingi dvaro tvenkiniai. Poetės tėvai Justinas Kontrimas ir Domicelė Kontrimienė, Vilkaičių pradinės mokyklos vedėja, kaimo senbuviai.

Tėvų meilės apglėbtą Marytės Kontrimaitės vaikystę lydėjo niūrus pokaris. 1949 m. kartu su tėvais ir vyresnėmis seserimis būsima poetė ištremta į Irkutsko sritį. Sibire šeima kentė nepriteklius, M. Kontrimaitė persirgo skarlatina. 1955 m. grįžusi iš Sibiro, apsistojo pas gimines Žemaitijoje. Maždaug tuo laiku parašė vieną pirmųjų vaikiškų eilėraščių: „Manoji rūtelė važiuos traukiniais / į Sibirą rūstų vingiuotais keliais. / Tenai į namus tremtinių ji paklius, / pasveikins mielas sesutes, tėvelius...“ Nuo mažens buvo užsispyrusi, judri, net kiek berniokiška. Gabi kalboms, greitai įsidėmėdavo naujus žodžius. 1970 m. Vilniaus universitete baigė lituanistikos studijas. Lietuvoje trūkstant vertėjų iš retų kalbų, 1971–1973 m. Jerevano universitete studijavo armėnų kalbą ir literatūrą. M. Kontrimaitė ir Rytė Janauskaitė buvo pirmosios lietuvės vertėjos, vertusios armėnų grožinę literatūrą iš originalo kalbos.  

Maironio lietuvių literatūros muziejuje saugomas ir kaupiamas Marytės Kontrimaitės rinkinys. Jį sudaro 2003-02-28 ir 2004-12-21 muziejuje vykusių renginių nuotraukos. Vertinga 2004 m. vasario 16 d. nuotrauka, kurioje įamžinti poetės Dovilės Zelčiūtės sumanyto susitikimų su menininkais ciklo „Laiptai“ vakare dalyvavę poetai M. Kontrimaitė ir J. Strielkūnas. 2003 m. Lietuvos rašytojų sąjunga išleido M. Kontrimaitės eilėraščių rinktinę „Palei pat gyvenimą“. Pavadinimas – simboliškas ir prasmingas, rinktinės eilėraščiai atspindi nelengvą poetės gyvenimą, kuriame būta ir fizinio, ir dvasinio skausmo. Prieš dvidešimt metų Maironio lietuvių literatūros muziejuje rinktinė pristatyta Kauno visuomenei ir rašytojų bendruomenei. Rinkinyje saugoma portretinė poetės nuotrauka, kurioje 1986 m. fotografė Ona Pajedaitė užfiksavo M. Kontrimaitę charakteringą jai susimąstymo akimirką.   

M. Kontrimaitės fonde yra poetės autorinės knygos ir vertimai iš armėnų kalbos. Eilėraščių rinktinės „Palei pat gyvenimą“ pirmame lape įrašyta autorės dedikacija Maironio lietuvių literatūros muziejui. Saugomas nepriklausomo laikraščio „Armena“ 1994 m. antras numeris. Kultūrinis visuomeninis laikraštis „Armena“ unikalus Lietuvos-Armėnijos draugijos ir Lietuvos armėnų bendrijos periodinis leidinys, leistas 1992–1994 m. laikotarpiu. Tai vienintelis tęstinis leidinys, kurio puslapiuose išsamiai aptarti armėnų tautos istorijos, etninės kultūros klausimai, nušviestos literatūros, kalbos temos, publikuota grožinės literatūros vertimų iš armėnų kalbos, pateikta nemažai Lietuvos armėnų bendruomenės aktualijų. Laikraštį redagavo Marytė Kontrimaitė, turinys didžiąja dalimi buvo užpildomas poetės straipsniais ir vertimais.

Parengė Rašytojų rinkinių tyrinėjimo skyriaus muziejininkas Jonas Jonušas