Šiuolaikinė literatūra

Poetas, rašytojas ir vertėjas Henrikas Algis Čigriejus, pokariu baigęs lietuvių filologijos studijas Vilniaus universitete, atstovauja tai kūrėjų kartai, kuriai priklausė ir Jonas Juškaitis, Juozas Aputis, Juozas Tumelis. Visus juos jaunystėje suvedė Alma mater, visą gyvenimą palaikė glaudžius ryšius. H. A. Čigriejus į literatūrinį lauką įžengė kaip poetas, vėliau reiškėsi kaip vertėjas ir talentingas trumpojo prozos žanro atstovas. Organiškai jautė novelės struktūrą, rašytojo žodžių arsenalą sudarė platus sinonimų spektras, kuriame vietos rado ir gimtosios tarmės žodžiai, ir naujadarai, ir lotynizmai. Be to, svarbi H. A. Čigriejaus asmenybės pusė – pedagoginis talentas, mokėjimas ir noras bendrauti su jaunais žmonėmis.   


Maironio lietuvių literatūros muziejuje saugomas gausus H. A. Čigriejaus rinkinys. Jo pagrindą sudaro eilėraščių ir prozos rankraščiai, apimantys maždaug šešiasdešimties metų laikotarpį. Iš viso saugoma apie tris šimtus rankraščių ir mašinraščių su taisymais. Rinkinyje yra per 50 H. A. Čigriejaus, jo šeimos narių, kolegų ir bičiulių nuotraukų. Saugomos rašytojo kūrybos vakarų, Maironio lietuvių literatūros muziejuje 2003 m. įvykusio knygos „Ekvinokcijų žmonės“ pristatymo nuotraukos. Paminėtinos R. Rakausko nuotraukos iš ciklo „Įkvėpimo žemė“. Jose rašytojas užfiksuotas 1987 m. Vidugirių ir Saločių apylinkėse.    


Meilę knygoms rašytojas išsiugdė anksti, paveiktas dėdės Petro ir mokyklą Radviliškyje baigusio tėvo Antano, priklausiusio Šaulių sąjungai. Rankraštinėje anketoje „Kas buvo tai buvo“, kurioje rašytojas atsako į J. Apučio užduotus klausimus, pateikiama biografinių žinių apie kelio į rašto pasaulį pradžią: „Tėvo brolis Petras, urbanistikos inžinierius, gyvenęs Kaune, o vėliau Vilniuje, dovanų parveždavo ne saujas saldainių, o knygų.“ Vėliau rašytojas komplektavo ir kaupė asmeninę biblioteką, labiausiai vertino prieškario knygas ir žurnalus. H. A. Čigriejaus rinkinyje saugomos autorinės poezijos ir prozos rinktinės su dedikacijomis.


Didžiąją rinkinio dalį sudaro eilėraščių rankraščiai, atspindintys poeto kūrybinės minties raidą nuo ankstyvųjų bandymų (1956 m.) iki paskutiniųjų eilėraščių. Dalis rankraščių yra su poeto taisymais, pastabomis paraštėse. Išskirtinė savybė paties autoriaus sukurti piešinėliai skirtingose lapo vietose. Ypač dažni paukščių (strazdo, pelėdos) ir Vyčio simboliai. H. A. Čigriejaus mėgstami prancūziški intarpai (eil. „Latvija“ net pavadinimas užrašytas prancūzų kalba). Šios kalbos mokytis poetas pradėjo dar Saločiuose. Pirmasis prancūzų kalbos mokytojas buvo rašytojas Jonas Mikelinskas. H. A. Čigriejaus rinkinyje yra Saločių progimnazijos mokinio pažymių ir pažangumo knygelės.


H. A. Čigriejus kruopščiai tikrindavo eilėraščių tekstus, juos lygindavo su kitų poetų eilėraščiais (eil. „Kiemas“). Savitas poeto pasirinktas eilėraščio sukūrimo datos užrašymo būdas. Mėnesį žymėdavo atitinkamu zodiako ženklu (eil. „Ar iškentėta jau...“, „Tas visas laukimas“, „Pasaulio kraštas“ ir kiti). Eilėraštyje „Nenoriu sapnų...“ pateikiamas epigrafas iš Maironio eilėraščio „Nenoriu sapnų“.


Atskirą rankraščių grupę sudaro eilėraščiai, skirti XIX a. literatūros veikėjams. Tai eilėraščiai, kuriuose apmąstoma K. Donelaičio asmenybė, gyvenimas ir kūryba, H. A. Čigriejui padarę didelę įtaką (eil. „Donelaičio atradimas“, „Tolminkiemis“). Eilėraštis „Chanson d'automne“ skirtas A. Strazdui ir K. Donelaičiui. Strazdo, Strazdelio įvaizdis, kaip ir paukščio personifikacija, dažni poeto rankraščiuose (eil. „Oi tu, strazde“, „Giesmės svietiškos ir šventos“). A. Strazdo eilėraščio „Pagrabas Palšio“ personažas H. A. Čigriejaus lyginamas su Pegasu.


Poetą nuo ankstyvos jaunystės lydėjo latvių, prancūzų ir lotynų kalbos. Antikinėmis temomis H. A. Čigriejus parašė pluoštą eilėraščių: „Sokratas“, „Dabar aš kaip tas Odisėjas“, „Hektoro žuvimas“, „Antikiniais motyvais“. Rašytojo rinkinyje saugomas latvių rašytojo Janio Jaunsudrabinio apsakymų romano „Žalioji knyga“ vertimo į lietuvių kalbą rankraštis, kuriame gausu H. A. Čigriejaus taisymų, žodžių reikšmių aiškinimų, sakinio sandaros keitimų. 


H. A. Čigriejaus rinkinyje saugomi meno kūriniai: autorinis rašytojo darbas – J. Apučio šaržas (daugiau informacijos – Įdomaus eksponato skiltyje >> ), medžio skulptūrėlė „Juozaputis“ (skirta artimam bičiuliui Juozui Apučiui), H. A. Čigriejaus nupiešti J. Juškaičio, A. Matučio ekslibriai ir L. Gudaičio šaržas. Taip pat saugomi grafikės G. Didelytės ir dailininko V. Kisarausko sukurti H. A. Čigriejaus ekslibriai.  


Parengė Rašytojų rinkinių tyrinėjimo skyriaus muziejininkas Jonas Jonušas