Antanas Gustaitis – rašytojas, dramaturgas, išgarsėjęs humoristiniais eilėraščiais ir eleginėmis satyromis, karikatūrinį portretą kūręs parodijuodamas žmogiškąsias ydas. Spaudoje bendradarbiavo rašydamas teatro ir literatūros klausimais.
Maironio lietuvių literatūros muziejuje saugomas itin gausus iš JAV parkeliavęs A. Gustaičio rinkinys. Tarp daugybės literatūrinių rankraščių – septyni spalvingi aplankai, kuriuose tvarkingai sugulę satyriko, linksmo ir charizmatiško žmogaus kūrybos publikuoti ir nepublikuoti rankraščiai, mašinraščiai, spaudos iškarpos. Tarp jų – dedikacijos, proginiai eilėraščiai, skirti bičiuliams, rašytojams, dailininkams, muzikams, aktoriams.
Net po kelis eilėraščius skirta artimiems kolegoms rašytojams Bernardui Brazdžioniui, Stasiui Santvarui ir Pulgiui Andriušiui, su kuriais jau DP stovyklose palaikė glaudžius literatūrinius santykius, buvo parengę programą, su kuria apkeliavo visas prancūzų ir amerikiečių zonose buvusias stovyklas bei kolonijas. Jų programa buvusi įvairi, įdomi ir nuotaikinga: Brazdžionis su Santvaru skaitę rimtą, patriotinę poeziją, o Gustaitis su Andriušiu – linksmą, humoristinę. Keliaujanti ketveriukė iširo 1949 m., trims jos dalyviams emigravus į JAV, o Pulgiui Andriušiui – į Australiją. 1968 m. bostoniškio leidėjo J. Kapočiaus iniciatyva jie visi vėl susibūrė, organizavo turą ir keliuose JAV bei Kanados miestuose atliko savo naująją programą. Trupės narių draugystė nenutrūko, bendravimas tęsėsi. Tad nenuostabu, kad vienas kitam yra paskyrę proginius posmus, dedikacijas.
Dalis A. Gustaičio eilėraščių, dedikuotų įvairiems asmenims, yra patekę į poezijos rinkinius. Satyrinių elegijų knygoje „Pakeliui į pažadėtąją žemę“ dedikacijoms skirtas skyrius „Pagraudenimai ir pasigraudenimai bičiuliams“. Šiame skyriuje nėra eilėraščių, dedikuotų Pulgiui Andriušiui, jie likę rankraščiuose. Vienas jų – taip ir pavadintas „Pulgis Andriušis“:
A. Gustaitį ir P. Andriušį siejo artimi literatūriniai reikalai, laiškuose aptardavo literatūrinius įvykius, kūrybos temas, sėkmes ir nesėkmes. 1956 m. leidykla „Gabija“ JAV išleido A. Gustaičio satyros ir humoro knygą „Anapus teisybės“, kurioje apžvalginį žodį „Absoliučiai tobulai teisinga „Anapus teisybės“ kritika“ parašė Pulgis Andriušis.
Šmaikšti abipusė kūrybinė draugystė siejo šiuos aštraus žodžio menininkus. 1962 m. Pulgis Andriušis išleidžia mažai dėmesio sulaukusį feljetonų rinkinį „Daina iš kito galo“. Knyga pro A. Gustaičio akis neprasprūsta, mat jam autorius iš tolimosios Australijos siunčia dedikuotas savo knygas. Ta proga ir vėl prabyla A. Gustaičio plunksna, jis parašo eilėraštį „Pulgiui Andriušiui /Užkalbėjimas jo knygai „Daina iš kito galo“/“:
Palaimink jo žodį, liepsningą ir smailą,
Palaimink jo plunksną, kad saulėn iškeltų
Gaivintų troškimą senovės didžios. <…>
Parengė muziejininkė Jūratė Ivanauskienė
Naršydami svetainėje ar naudodamiesi mūsų paslaugomis, sutinkate su mūsų privatumo politikos nuostatomis ir patvirtinate, kad perskaitėte ir supratote visas politikoje pateiktas sąlygas.