Birželio 19 d., trečiadienį, 18 val. kviečiame į Tomo Kačerausko istorinio romano „Karo laiškai“ sutiktuves. Renginyje dalyvaus knygos autorius T. Kačerauskas, filosofas Gintautas Mažeikis, literatūrologas Marijus Šidlauskas, moderuos literatūrologas Nerijus Brazauskas.
Apie autorių:
Tomas Kačerauskas – Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius, romano „Arkada“ (2006), esė „Šnekėjimo rėvos“ (2020) ir šešių monografijų autorius, išvertęs Martino Heideggerio „Būtį ir laiką“ (2014).
Apie knygą „Karo laiškai, I dalis“:
„Knygos apie karą idėja kilo prieš 15 metų. Iš pradžių ketinau parašyti alegorinį romaną be konkrečių nuorodų. Vėliau pamaniau, kad mūsų istorija kupina šios skaudžios patirties. Taip atsigręžiau j dramatišką XVII a.„tvano* laikotarpį kai LDK kariavo tiek su Maskvos kunigaikštyste, tiek su Švedijos Karalyste. Ilgus metus rinkau ir skaičiau istorinius šaltinius įvairiomis kalbomis (lenkų, rusų, gudų, ukrainiečių). Brandinant sumanymą lūžis įvyko, kai važi nėjau dviračiu palei Nerį, darančią kilpą. Taip atsidūriau Upės dvare.“ – Autorius
„Naujame Tomo Kačerausko romane vaizduojamas įdomus ir svarbus Lietuvos istorijos laikotarpis, apie kurj žinome nedaug - XVII amžiaus kovas su Maskva, tada jau variusia imperialistinę politiką mūsiškiame Europos pakraštyje. Bet Ui ne tik istorinė knyga. Drauge tai literatūrinis žaidimas, įnoringai panaudojąs tiek tautosakos, tiek senovinių diplomatinių raštų medžiagą.“ – Tomas Venclova, poetas, literatūrologas, istorikas
„Šis opus, kurį pavadinčiau magnus ir kurį pagal sumanymo grandioziškumą statyčiau šalia Heideggerio „Būties ir laiko“ vertimo, daro įspūdį daugeliu požiūrių. Pirmiausia tai opus militare, kurį įmanu suvokti ir kaip tam tikrą kūrybinę-kovinę užduotį, o šiandien tai savaime siejasi su geopolitine situacija ir problemos aktualumu. Tema istoriškai dokumentuota ne lietuviškai, interpretuota dažniausiai contra lietuviškai, o tautiškųjų literatų beveik neliesta. Vieną agoniškiausių mūsų istorijos laikotarpių autorius paverčia gyvu, įtraukiančiu vyksmu, kuriame istorinė faktografija ir autentiška ego- dokumentika iš dalies sutampa su beletristine išmone ir folklorine mitologija, mūšių aprašymai - su užkulisine atmosfera ir filosofinėmis refleksijomis, skvarbi analizė - su anekdotiniais inkliuzais. Pasakotojo Aleksandro, mapa mundi braižytojo, figūra ir jo profesija išplečiama iki parabolės, kuria koduojamas ir faktiškasis pasakojimo erdvėlaikio demiurgas. Kita vertus, jo aplinka Upės dvarelyje, šeiminiai santykiai ir intymesnės būsenos be vargo atpažįstamos ir mūsų laikų žmogui.“ – Marijus Šidlauskas, literatūros kritikas
„Tomo Kačerausko daugiabalsis romanas „Karo laiškai" skaitytoją nukels į 1655-uosius, laikotarpį, kai valstybę priešai užplūdo lyg biblinis tvanas, kai atrodė, kad viskas prarasta. Taip atrodė, bet nebuvo. Tikras stebuklas, kad buvo surasta jėgų atsilaikyti ir išvyti priešus. Tai labai svarbus ir herojiškas laikotarpis, apie kurį mes dar mažai žinome.“ – Virginijus Savukynas, žurnalistas, kultūros antropologas
„Tomo Kačerausko istorinis romanas tikrai įdomus ir vertas dėmesio, nes jis yra metaliteratūrinis, postmoderniai reflektuojantis istoriją, istorinį pasakojimą, filosofiją, kalbą ir kūrinio gimimą. Romano metaliteratūrinis lygmuo liudija, kad autorius kūrybiškai įtraukia skaitytoją į teksto rašymo, skaitymo ir suvokimo procesus. Kūriniui būdingas intertekstualumas, stilių ir žanrų gausa, įvairios stilizacijos rūšys.“ – Nerijus Brazauskas, literatūrologas
________
Įėjimas atviras. Maloniai kviečiame!
Renginio metu gali būti fotografuojama ir filmuojama. Nuotraukos ir vaizdo įrašai gali būti naudojami renginio viešinimui socialiniuose tinkluose, internetinėse svetainėse, spaudoje ir kt.
