Žmogus, kurdamas ūkį, ne tik statėsi trobesius, bet ir kuo skubiausiai sodino dekoratyvinius medžius ir krūmus, apynius, vaismedžius, daržus, gėlių darželius. Be augalijos sodyba buvo neįsivaizduojama – jei nėra medžių, nėra gėlių darželio, rodos, sodyba plika, nuoga – dykynė, kurioje niekas negyvena. Kaip „šuo be uodegos“, „kepurė be kazirkos“ ar „putra be druskos“. Medžius sodino dėl užuovėjos, pavėsio, nuo gaisro, kad paukščiai turėtų kur čiulbėti. Darželio gėles – vaistui, prieskoniams, apeigoms, dėl kvapo ir grožio. Pagal darželį sprendė apie visą sodybą, jos žmones.
Apie lektorę: etnobotanikė, muziejininkė Gražina Žumbakienė per kelias dešimtis savo darbo muziejuje metų surinko daug medžiagos apie senųjų Lietuvos sodybų gėlių darželius, daržus, sodus, sodybų medžius, kambarines gėles, augalų naudojimą per apeigas ir jų reikšmę. Pirmoji ėmė gilintis į Lietuvoje mažai tyrinėtą etnobotanikos sritį ir ją plėtoti. Į knygą „Senieji Lietuvos gėlių darželiai“ sugulė didžioji dalis G. Žumbakienės sukauptos medžiagos apie senuosius gėlių darželius: žmonių pasakojimai, tautosaka, folkloras, liaudies medicinos žinios.
◇─◇──◇─◇ ❖ ◇─◇──◇─◇
RENGINYS NEMOKAMAS
Renginys yra vienas iš projekto „XXXIX-asis tarptautinis folkloro festivalis „Atataria lamzdžiai 2025“ renginių. Projektą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba
Festivalį organizuoja: Kauno miesto savivaldybė, Kauno tautinės kultūros centras
Renginys viešas, gali būti filmuojama ir fotografuojama. Dalyvaudami renginyje sutinkate būti matomi renginio nuotraukose ir vaizdo įrašuose, kurie gali būti skelbiami viešai.
