Gruodžio 8 d., ketvirtadienį, 18 val. Maironio lietuvių literatūros muziejus kviečia į šventinį metų renginį – Moterų kūrybos vakarą „...kad pakiltų apmirusi siela...“, kurio tarpukarį siekiančias tradicijas muziejus puoselėja jau daugelį metų. Vakaro metu vyks moterų poezijos ir prozos skaitymai. Rašytojas, poetes ir kitas menininkes kviesime pažvelgti į jų individualių istorijų akimirkas iš dabarties taško, bendrausime ir vaišinsimės arbata.
Renginyje savo kūrybos tekstus skaitys lietuvių poetės ir rašytojos: Laura Sintija Černiauskaitė, Jurgita Jasponytė, Sara Poisson, Daiva Čepauskaitė, Indrė Valantinaitė, Egidija Šeputytė, Enrika Striogaitė, Sandra Bernotaitė, Virginija Kulvinskaitė, Eglė Frank, Rasa Aškinytė, Ida Povilaitė, Aldona Tüür, Nijolė Raižytė. Renginio metu bus eksponuojami dailininkės Vitos Zaman paveikslai, skambės kanklininkės Erikos Danilovaitės atliekama muzika.
---
Tarpukariu visuomet ir visur tarp menininkų ir kūrybininkų moterų būdavo mažuma. Literatūroje taip pat reikėjo „įrodyti“, kad moterys gali būti tikromis rašytojomis. Reikėjo literatūrinių vakarų, kuriuose svarbiausiomis taptų kūrėjos moterys. 1930 m. gruodžio 7-ąją Ateitininkų rūmų salėje įvykęs pirmasis studenčių ateitininkių inicijuotas moterų literatūros vakaras turėjo stulbinamą pasisekimą. Miestiečiams buvo be galo smalsu išgirsti, ką ir kaip moterys pasakys, kuo jos ypatingos, todėl Ateitininkų rūmų duris tą vakarą varstė daugelis, rinkosi ne tik moterys, o ir vyresnieji rašytojai, jaunieji trečiafrontininkai ir granitininkai, – visi atėjo įsitikinti, ar tikrai moterų kūryba jausminga, lyriška ir emocionali, pamatyti, kokia karta ateina po Žemaitės, Lazdynų Pelėdos, Šatrijos Raganos ir kitų klasikių. Tą vakarą pradėjusi Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė iškėlė klausimus: kokia moterų kūryba Lietuvoje, ką gali reikšti frazė „moterys ir literatūra“, „ar literatūra yra moteriai tik žaidimas ir pramoga, ar gyvas sielos reikalas“ („Naujoji vaidilutėׅ“, 1930 m.). Ji kalbėjo apie prasmingą pradžią, tapsiančią moterų kūrybos raidos akstinu. Po jos iškilmingos kalbos savo kūrybą nuo scenos skaitė Salomėja Nėris, G. Petkevičaitė-Bitė, Petronėlė Orintaitė, Juzė Augustaitytė-Vaičiūnienė, Alė Sidabraitė-Petrauskienė, Nelė Mazalaitė, Bronė Buivydaitė, Gražina Tulauskaitė, Izabelė Matusevičiūtė, Jadvyga Drungaitė.
Prieškario Lietuvoje ateitininkų sąjungos leistas moterų inteligenčių mėnesinis žurnalas „Naujoji Vaidilutė“ surengė dar du moterų kūrybos vakarus – 1935 ir 1938 metais. Abu vyko gruodžio 8-ąją, Kauno salėje – Karininkų ramovėje. O susidomėjimas ir toliau nemažėjo. Į trečiąją moterų literatūros šventę negalėjo patekti visi norintieji, todėl ją transliavo radijas.
Maironio namuose moterų literatūros ir muzikos kūrybos vakarai vėl atgaivinti ir vyksta nuo 1995 metų.
---
Renginys mokamas, kaina 5 eurai.
Renginio metu bus fotografuojama ir filmuojama. Nuotraukos ir vaizdo įrašai gali būti naudojami renginio viešinimui socialiniuose tinkluose, internetinėse svetainėse, spaudoje ir kt.
