Rugpjūčio 20 d., antradienį, 18 val. kviečiame į Maironio lietuvių literatūros muziejuje vyksiantį renginį, skirtą paminėti rašytojas Liūnę Janušytę (1909–1965) ir Antaniną Šalčiuvienę-Gustaitytę (1895–1958). Vakaro metu jūsų laukia literatūros tyrinėtojų dr. Solveigos Daugirdaitės ir doc. dr. Žydronės Kolevinskienės pokalbis apie XX a. 4 dešimtmečio moterų rašytojų situaciją ir feministinių romanų pradžią Lietuvoje, aptariant L. Janušytės romaną „Korektūros klaida“ (1938, Sakalas) bei A. Šalčiuvienės-Gustaitytės romaną „Vingiai“ (1932, „Šviesos“ sp.) bei jų vertinimą ir recepciją. Pokalbį moderuos muziejaus kultūrinės veiklos organizatorė, literatūrologė Agnė Cesiulė.
Įėjimas atviras. Maloniai kviečiame!
Liūnė (Liucija) Janušytė – rašytoja, žurnalistė, vertėja.
Gimė 1909 m. Kretingoje. Mokėsi Kretingos progimnazijoje, 1928 m. baigė Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnaziją. Nuo 1928 m. Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete studijavo literatūrą. Periodinėje spaudoje bendradarbiavo nuo 1926 m., rašė feljetonus ir humoreskas. 1928 m. dirbo dienraščio „Lietuvos aidas“ skyriaus redaktore, 1936–1940 m. korespondente keliose Europos šalyse. 3 metus gyveno Paryžiuje. 1938 m. pasirodė L. Janušytės romanas „Korektūros klaida“, kuriame ji vaizdavo bohemišką gyvenimą Paryžiuje, o pagrindinę veikėją kaip nepriklausomą ir savarankišką lietuvę, įsimylėjusią egzotišką juodaodį. L. Janušytė taip pat išleido feljetonų rinkinius „Ant ko ir pasirašau…“ (1935), „Važiuojam!“ (1936), „Iki pasimatymo!“ (1964), apysakų „Pirmosios dienos“ (1948), „Žalioji šeima“ (1950), parašė pjesių vaikams ir komedijų mėgėjų teatrams. Mirė 1965 m. Vilniuje.
Antanina Šalčiuvienė-Gustaitytė – rašytoja, pedagogė, visuomenininkė.
Gimė 1895 m. Rutkiškėse, Prienų r. 1913 m. baigė privačią mergaičių gimnaziją Kaune. Vienerius metus papildomai mokėsi, kad gautų leidimą dirbti mokytoja. Vėliau pedagogiką studijavo Maskvoje. 1918 m. grįžo į Lietuvą ir mokytojavo Vilniaus, vėliau Kauno gimnazijose, dėstė gamtos mokslus ir geografiją. 1920–1921 m. gilino studijas Berlyne. Nuo 1911 m. rašė į periodinius leidinius, 1921–1922 m. redagavo laikraštį „Lietuvos aboliucionistas“. Parašė romanus: „Laiko laiptai“ (1931), „Vingiai“ (1932), „Juozukas“ (1933), „Voras“ (1935), novelių rinkinį „Dvejopa meilė“ (1934). Kūryboje vaizdavo sudėtingus moters gyvenimo vingius, keldavo moterų teisių klausimus, propagavo moteris mokslintis. A. Šalčiuvienė-Gustaitytė taip pat parengė geografinių pasakojimų knygą „Afrika“ (1923), vadovėlį „Pradedamoji geografija“ (1924, 1927). Rankraščiuose liko kelios jos parašytos dramos. Dalyvavo Aukštąjį mokslą baigusių moterų draugijos veikloje, 1937 m. buvo tos bendrijos pirmininkė ir atstovavo lietuves intelektuales tarptautiniuose kongresuose. 1945–1946 m. KVU Istorijos-filologijos fakultete dėstė rusų kalbą ir literatūrą, buvo Rašytojų sąjungos narė, bet pašalinta kaip nepatikima. Mirė 1958 m. Kaune.
__________
Renginio metu gali būti fotografuojama ir filmuojama. Nuotraukos ir vaizdo įrašai gali būti naudojami renginio viešinimui socialiniuose tinkluose, internetinėse svetainėse, spaudoje ir kt.
