Rugsėjo 30 d., ketvirtadienį, 17 val. prof. Gabijos Bankauskaitės ir prof. Nijolės Bankauskienės knygos „Stefania Jabłońska: moteris dviejų amžių sandūroje. Gyvenimo ir kūrybos apžvalga“ pristatymas. Dalyvaus: profesorės Nijolė Bankauskienė, Gabija Bankauskaitė, Virginija Chreptavičienė ir docentė Eglė Keturakienė.

Knygą apie unikalią asmenybę, gyvenusią XIX ir XX a. sandūroje, iškilią bajoraitę iš Rytų Aukštaitijos, kalbėjusią ir rašiusią lenkų bei lietuvių kalbomis, išleido Vilniaus universiteto leidykla.

Muzikinę programą atliks Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos dėstytojai ir studentai. Klausysimės šių kūrinių:
B. Dvarionas. Pjesė „Prie ežerėlio“. Atlieka Alnas Užemeckas (smuikas). Koncertmeisterė Paulė Galinienė.
A. Bortkevič. Preliudas Op. 6 Nr. 1. Atlieka Skaistė Sartanavičiūtė (fortepijonas).
Liudas Andriulis. „Plaukia Nemunėlis“, žodžiai St. Budrytės. Atlieka Aurelija Turskytė ir Leonardas Gabriūnas (vokalinis duetas). Koncertmeisterė Ema Silvija Bojadžian.
A. Kačanauskas. „Vai gražu“, eilės F. Kiršos. Atlieka Radvilė Pauraitė (vokalas). Mokytoja B. Sodaitytė. Koncertmeisterė Ema Silvija Bojadžian.

>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>

Knygoje, remiantis archyvine medžiaga ir egodokumentika, gilinamasi į lietuvių literatūros vertėjos ir edukacinių leidinių moksleiviams autorės, Abiejų Tautų Respublikos istorinės tradicijos tęsėjos biografiją, tikslinami biografiniai jos šeimos ir giminės gyvenamosios vietos, vaikų vardų faktai, aptariami jos išversti žymių Lietuvos autorių poetiniai darbai iš lietuvių į lenkų kalbą, nagrinėjami jos parengti edukaciniai skaitiniai ir chrestomatija moksleiviams lenkų kalba.

„Monografijos objektas – dvarininkaitė, vertėja ir poetė Stefania Jabłońska, jos kasdienis gyvenimas ir kūryba. Sudėtingame ir permainingame moters gyvenime atsispindėjo įvairūs ekonominiai bei politiniai Lietuvos ir Lenkijos valstybių virsmai, susiję su dviejų amžių sandūros laikotarpiu, taip pat su lietuvių ir lenkų kultūrų bei literatūrų sambūvio pokyčiais: kultūrinio gyvenimo atgimimo pastangomis po 1863 metų sukilimo represijų Vilniuje ir Lietuvoje, lietuvių modernios kultūros stiprėjimu ir augimu, lenkų kultūros Lietuvoje traukimusi ir silpnėjimu, persikėlimu į dvarelius. S. Jabłońska buvo atsidūrusi tarsi tarp dviejų pasaulių, juose dalyvavo ir savo vertimais stengėsi lenkams populiarinti lietuvių kultūrą bei mažinti priešpriešą. Lietuva ir poezija vertėjai buvo taškai, kuriuose ji įžvelgė aiškias dviejų tautų sąsajas ir kultūrinio bendradarbiavimo galimybes, kadangi karštai tikėjo brolišku sambūviu.

Nors tyrimas yra labiau faktografinio ir aprašomojo pobūdžio, siekiant papildyti lietuvių ir lenkų kultūros bei literatūros istorijos faktus, tačiau jis turėtų būti svarbus ir gilinantis į literatūrinius bei bendrakultūrinius ryšius XIX–XX amžių sandūroje“, – teigia autorės.