Maironio lietuvių literatūros muziejuje rugpjūčio 8 d. 17 val. atidaroma Elenos Antanavičiūtės paroda. Tapybos parodoje eksponuojami 2024 metais sukurti paveikslai. Naujoje darbų serijoje tęsiama požiūrio į kūną tema. Dailininkė į kūną žiūri vis naujais rakursais, tačiau darbuose matyti ir tęstinumas, ir citatos iš ankstesnių darbų.

Elena Antanavičiūte apie parodą:

Parodos pavadinimas „Nudegė“ pasiskolintas iš pirmojo nutapyto šios serijos paveikslo. Saulėje per daug nudegusios nugaros motyvas man pasirodė tarsi sujungiantis ankstesnę mano kūrybą ir vėliau sukurtus darbus. Iki skausmo įdegęs odos plotelis vaizduoja kasdienį įvykį, mažą gyvenimo nemalonumą, kurį patiria kūnas. Šiuo kūriniu keliu klausimus: ar kūnas duotas tam, kad patvirtintų mūsų egzistenciją patiriamu skausmu, nepatogumu, ribotumais? Ar pastangos gražinti kūną būtinai atveda prie skausmo? Kita vertus, nudegti, nusvilti, reiškia ir nusivilti, apsigauti.
Gilinantis į kūno temą, grožio standartus, man rūpi suprasti, kaip savivaizdį formuoja aplinka, visuomenė, o kaip – paties žmogaus, ypač moters, psichologija. Žinau, kad optimizmas mano paveiksluose tarsi prislopintas. Vaizduoju kūno motyvus, taip pat –kiek antropomorfiškas kates. Jos – ir realios katės, ir pasitenkinimo savimi įsikūnijimai.

Mano darbai, kuriais išreiškiamas santykis su artimiausia aplinka, kūnu, yra unikalaus gyvenimo atspindžiai; jų paveikumas priklauso nuo visuomenės jautrumo, žiūrovų konteksto. Taigi jie yra tarsi dienoraštis, kuriame per vaizduojamus netobulus kūnus, socialinių tinklų (ne)vertą kasdienybę, neišskirtinį, (ne)įdomų gyvenimą kvestionuojamas kūno grožis, sėkmingas gyvenimas. Pasitelkdama tapybą kasdienybėje, nesėkmėje, netobuloje išvaizdoje randu tapybinį grožį. Tai oponuoja ir blogoms naujienoms, kuriomis lengviausia pritraukti publikos dėmesį, ir spaudimui siekti sėkmės, atitikti reikalavimus. Aplinkos stebėjimas ir vaizdavimas meninėmis priemonėmis tampa atsaku rutinai.

Taigi per asmeninius motyvus (aplinka, kūnas, įpročiai) gvildenu visuotines šiuolaikinio žmogaus problemas: viešumo ir privatumo skirties nykimą, virtualios tikrovės diktuojamų „gražaus ir laimingo gyvenimo“ standartų spaudimą. Darbais siekiu skatinti diskusiją, kiek aš (ir kiekvienas) žmogus atspindi savo visuomenę, šią akimirką; kiek turime pasirinkimų, o kiek esame formuojami aplinkos.

Kai reikia pasisakyti apie savo darbus, motyvų pasirinkimo tikslus, sutrinku. Ar žiūrovui svarbu, ką pasakysiu apie darbus? Pateikiu žiūrovui savo tikrovės, aplinkos vaizdinius tikėdamasi, kad jie rezonuos su žiūrovų patirtimi.

Apie autorę:

Elena Antanavičiūtė, menininkė, kūryboje besidominti kūno tema, per kurią ji perteikia asmeninę patirtį bei kelia šiuolaikiniam žmogui aktualius klausimus apie kūno grožio standartus, normų poveikį savęs suvokimui, tobulo kūno vaizdinių srauto poveikį žmogaus būsenai. Elena Antanavičiūtė 2021 m. įgijo tapybos magistro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje. Dalyvauja meno parodose nuo 2017 m. Surengė personalinių parodų. XII Jaunojo tapytojo prizo (2020) laimėtoja.

ADRESAS:
Rotušės a. 13, LT–44279 Kaunas

DARBO LAIKAS:
II, III, V, VI – 9.00–17.00
IV – 11.00–19.00
Paskutinį mėnesio VII – 10.00–16.00

Paroda veiks iki rugpjūčio 31 d.

Rėmėja: Lietuvos kultūros taryba