2023-01-10
Kilnojamosios parodos

Literatūros klasikės (XIX a. pab.–XX a. pr.)

Dvaras – tai ne tik veidrodžiai, sienų šilkas ir trapus porcelianas, tai vertybės ir šviesa, moralinė atsakomybė už save ir kitus.

Atgavus lietuvišką spaudą, ima sklisti lietuvybės idėjos, formuojasi naujos literatūros formos, o šalia kuriančių vyrų rikiuojasi darni išsilavinusių, rašančių moterų greta. Iš kur ir kaip jos ateina?

Senosios tradicinės lietuvių šeimos dukrų mokymas prasidėdavo ir baigdavosi namuose, todėl jos vos galėdavo paskaityti maldaknygę. Tačiau ateina laikas, kai Lietuvoje XIX a. užsienio kalbomis rašyti pradeda aristokratės: grafienės Ona Radvilaitė-Mostovska, Sofija Tyzenhauzaitė de Šuazel-Gufjė – istorinės ir gotikinės prozos, memuarų autorės, pirmoji moteris poetė – grafaitė Gabrielė Giunterytė-Puzinienė. Vėliau į literatūrą įsitraukė ir lietuviškai rašančios bajoraitės. Nenutautę Lietuvos bajorai leido į mokslus savo dukteris, kurios ne tik mokėsi, bet ir švietė kitus, kūrė ir vadovavo labdaringoms organizacijoms, platino draudžiamą spaudą, pagaliau – kūrė. Nors moterų išėjimas iš namų erdvės ne visuomet buvo palankiai sutinkamas, inteligenčių, dirbančių visuomeninį darbą, tampančių kūrėjomis, vis daugėjo. Kūrėjas siejo bendrystės, atjautos, rūpinimosi kitais jausmas, jos negailėjo savęs, nebijojo rizikuoti. Būti rašytoja tuomet reiškė, jog tampi aktyvia visuomenės dalyve, sąmoninga lietuve.

Moterys ėmė rašyti ir tapo matomos! Jos siekė ne tik padėti lietuvių tautai, bet ir pačios norėjo išsivaduoti iš nulemto socialinio statuso. Nors jų tipažai buvo labai skirtingi: bemokslė, visą gyvenimą po kaimo purvyną braidanti sodietė (Žemaitė), egzaltuota, jautri, sentimentaliąja kultūra besižavinti dvaro panelė (Lazdynų Pelėda, Šatrijos Ragana), asmeninio gyvenimo neturinti visuomenininkė (G. Petkevičaitė-Bitė). Tačiau tai tik stereotipai, kuriuos sugriauti padės artimesnė pažintis.

Parodą finansavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

KM logotipas.svg




 


Paroda gali atkeliauti ir į Jūsų biblioteką, mokyklą, kultūros centrą ar kitą įstaigą. Skambinkite arba rašykite mums: 8 37 206842, 8 610 61165 arba egle.rankauskiene@maironiomuziejus.lt