Ši kilnojamoji paroda – 1:20 masteliu atkurto Maironio buto diorama – tai unikalus būdas dalelę muziejaus pasiimti ir pristatyti, kad ir kur bekeliaujama.
Maironis, neabejotinai laikomas vienu ryškiausių lietuvių poezijos etalonų, kartu yra neatsiejamas ir nuo Kauno „aukso amžiaus“ – tarpukario – kultūros, miesto plėtros ir visuomenės gyvenimo. Ne veltui geras klasiko bičiulis Juozas Tumas-Vaižgantas yra pasakęs, kad „statyti Maironiui buvo lyg koks prieprotis. <...> Prelatą Joną Maironį tenka visai rimtai vadinti – Kauno atstatytoju, kai suskaitome, jog visa ko jis yra pristatęs beveik už visą milijoną litų“. Vienas ryškiausių statinių, į kurį Maironis investavo savo laiką, rūpestį ir lėšas, – Kauno širdyje, Rotušės aikštėje stovintys įspūdingi rūmai. Juos XX a. pr. Maironis įsigijo gerokai apleistus, per metus suremontavo ir pavertė kultūrinio gyvenimo centru. Rūmuose esantis aštuonių kambarių butas, kuriame poetas gyveno daugiau kaip 20 metų, iki šiol traukia lankytojų akį ir dažną priverčia aiktelti dėl subtilios prabangos, skoningo interjero, dailių meno kūrinių. Čia galima pasigrožėti Maironio dėka išsaugota rokoko stiliaus svetaine, amžininkų pripažinta kaip puošniausia tarpukario Kaune, atrasti tam metui itin būdingų art deco elementų, o buto kambariuose esantys daiktai, meno kūriniai ne tik leidžia akies krašteliu žvilgtelėti, kaip tuo metu gyveno pasiturintys Kauno intelektualai, bet ir atskleidžia savitą Maironio asmenybę.
Minėtus aspektus patirti ir pajausti galima apsilankius Maironio lietuvių literatūros muziejuje, tačiau muziejaus darbuotojams atrodo labai svarbu, kad su Maironio butu ir kartu tarpukario kultūra, žymiausiomis asmenybėmis galimybę susipažinti turėtų kuo platesnis ratas žmonių, ypač jaunimas, taip pat svečiai iš užsienio, susiduriantys su kalbos barjeru. Galimybę kalbėti tarptautinei auditorijai užtikrina tai, kad visas dioramos turinys pateikiamas tiek lietuvių, tiek anglų kalbomis, o siekis apie praeitį kalbėti šiuolaikinei visuomenei aktualiomis formomis išpildomas pasitelkus interaktyvias detales. Dioramoje fizinis Maironio buto modelis papildomas daugialypės terpės patirtimi: galima peržiūrėti tiek panoraminį, tiek stambiu planu pateikiamus Maironio kambarius, peržvelgti archyvines nuotraukas, iš kurių ryškėja socialinės poeto aplinkos niuansai, tarpukario intelektualų susibūrimų įdomybės. Išskirtinę, kone autentišką patirtį leidžiantis į dioramoje atveriamą pasaulį užtikrina audiogidas ir pasakojimas pirmuoju asmeniu: atrodo, pats Maironis veda lankytojus po savo namus, pasakoja atsiminimus, istorijas – apima jausmas, lyg leistumėmės į turiningą, tačiau nevienalytį, sudėtingą vidinį poeto pasaulį ir slapčiausias mintis... Taip dioramoje pateikiamas turinys susilieja į vientisą pasakojimą, iš kurio ryškėja skirtingos Maironio veiklos kryptys ir asmenybės savitumas: poetas, kunigas, profesorius, literatūros mokslininkas, parengęs išskirtinį visuotinės literatūros vadovėlį, entuziastingas Lietuvos istorijos tyrėjęs, mintinai mokėjęs visų J. Mateikos „Žalgirio mūšyje“ pavaizduotų karžygių vardus bei likimo istorijas, rūpestingas brolis ir vaišingas namų šeimininkas, jautrus, kiek uždaras, giliai jaučiantis žmogus...
Diorama sukurta pagal projektą, finansuotą Lietuvos kultūros tarybos. Projekto vadovas – Benas Drukteinis, kūrybinė komanda: architektė Edita Bružikaitė, muziejaus direktorė Deimantė Cibulskienė, dailininkė-dizainerė Inga Zamulskienė, parodų kuratorė Audronė Meškauskaitė.
Paroda gali atkeliauti ir į Jūsų biblioteką, mokyklą, kultūros centrą ar kitą įstaigą!
Kontaktai:
komunikacija@maironiomuziejus.lt
