1924 m. B. Sruoga baigė Miuncheno universitetą, kur mėgavosi Vakarų kultūra, o 1943 m. Vokietijos naciai jį išvežė kalėti. Rašytojas studijavo filologiją Rusijos universitetuose, susipažino su rusų menininkais, o vėliau iš ten atėjusios tarybinės santvarkos sargai braukė jo mašinraštį. Tie, kurie atrodė savi, tapo svetimi. Ar šiandien jaučiamės panašiai? Ką B. Sruogos „Dievų miškas“ pasakoja apie mus ir dabartį?

Tai istorija apie kūrėją, patekusį į dviejų ideologijų spąstus.

Memuarinis B. Sruogos romanas kalba ne tik savo turiniu, bet ir komplikuota leidybos istorija. Skaudus knygos likimas svarbus ir kaip to laiko politinės situacijos liudininkas, nes visą sovietmetį ir net po jo moksleiviai mokyklose skaitė cenzūruotą kūrinį! Minėdami „Dievų miško“ sukūrimo metines, kviečiame pamąstyti apie kūrybinę laisvę ir jos sąlygiškumus. Memuarus B. Sruoga parašė 1945 m., tačiau knygos taip ir nesulaukė. Dešimt metų po rašytojo mirties ji pasirodė cenzūruota, o autentiško teksto reikėjo laukti dar ilgiau.

Nacių susidorojimą koncentracijos stovykloje iškentęs B. Sruoga neįtiko ir tarybų valdžiai. Buvo nesuprastas dėl aštraus, groteskiško stiliaus ir antipolitinės pozicijos, nes kalbėjo ne dokumentiniu, o meniniu stiliumi. Su unikaliu, išskirtiniu kūriniu ir jo autoriumi buvo susidorota. Štuthofo koncentracijos stovyklos potyriai sukrečia, tačiau ne mažiau šokiruoja ir rašytojo bejėgystė prieš valstybės aparatą jau taikos metu.

Kviečiame jus į paskutinį B. Sruogos gyvenimo periodą. Jame – du „kurortai“: Štuthofas, „pajūrio kurortas“, kur rašytojas išgyvena tikrą siaubą, tačiau nesustodamas rašo komedijas; ir saulėtas Birštonas, kur jis paniręs į tamsius „Dievų miško“ rankraščius. Fone – „išlaisvintas“ pokario Vilnius ir aklina vidinė tamsa.

__________________

Parodą kūrė:

parodų kuratorė Audronė Meškauskaitė

parodų ir leidinių dizainerė Inga Zamulskienė

Konsultavo:

vyr. rinkinių saugotoja Birutė Glaznerienė 

edukatorė Kristina Grigonytė-Šerpenskienė

Konstrukcijas montavo Romas Štuikys

Taip pat dėkojame: Justinai Džiuvytei, Tadui Jakubauskui, Kristinai Tutlytei, Ugnei Baliutavičiūtei.

© Arvydo Čiukšio nuotraukos

__________________

Informacinis partneris:

Rėmėjai: