Maironio lietuvių literatūros muziejuje, Senųjų knygų rinkinyje saugoma puošni knyga, kurios antraštiniame lape atspausdinta: „Asz bey mano namai norim Wieszpacziui szluźyti. Ewangeliszkos miszknygés taip baznycziosa kaip ir namiej' skaitomos, kurios randasi miszios ant wisû nedeldeniû, didziujû ir maźujû kelis perszkiu perszkiuą Szwenczio gelsą be swenczio metė per czielą Baźnycziôsûs. Per KL kun. Neiss... ir su pridejimu keliû kitû misziû bey iksziol nepažystamû giesmju iszleistos per Kr. Jurkszatį“. Išleista 1914 m. Berlyne, Hermano Zano leidykloje.

Tai liuteronų religinė knyga gotišku šriftu. Įrišta į puošnius žalsvos odos viršelius, pirmas viršelio lapas spalvotai iliustruotas, jame yra ir knygos pavadinimas. Knygos pradžioje įrišti 4 geresnio popieriaus lapai, skirti įvairiems žymiems knygos savininko šeimos įvykiams užrašyti. Knygoje yra iliustracijų, inicialų, užsklandų. Knygos sudarytojas Kristupas Jurkšaitis (1852–1915) – Mažosios Lietuvos evangelikų liuteronų kunigas, spaudos darbuotojas, tautosakininkas, kalbininkas, vertėjas, kultūros veikėjas. Jo darbais domėjosi Jonas Basanavičius, Eduardas Volteris ir kiti to meto mokslininkai. Aktyviai bendradarbiavo periodinėje spaudoje, paskelbė straipsnių mokslo populiarinimo tema, kurį laiką redagavo „Lietuvos balsą“, „Tilžės keleivį“.

Vertėjai – Karolis Leopoldas Frydrichas Neisas (1814–1873) ir Frydrichas Kuršaitis (1806–1884) – taip pat evangelikų liuteronų kunigai. O F. Kuršaitis dar žinomas kaip Mažosios Lietuvos spaudos darbuotojas, kalbininkas, žodynininkas, kultūros veikėjas, religinių raštų rengėjas, spaudos darbuotojas, Karaliaučiaus universiteto profesorius.

Mišių knygos buvo leidžiamos atskiromis knygomis, tai labai paplitęs ir savitas Mažosios Lietuvos literatūros žanras. XIX a., stiprėjant pietistinėms nuotaikoms, pamokslai tapo neatskiriama surinkimų ir evangelikų namuose vykstančių apeigų dalimi. Kiekvienos liuteronų šeimos gyvenime „Mišių knyga“ (žmonėse – tiesiog „Mišknygė“) užėmė ypatingą vietą. Tai – pamokslų rinkinys visiems metams, skirtas individualiam arba bendram skaitymui garsiai šeimoje tais atvejais, kai nėra galimybės nuvykti į pamaldas arba grįžus po sekmadienio ar kitų švenčių pamaldų. Dažniausiai tie pamokslai ar ištisos knygos buvo versti iš vokiečių kalbos. Beje, 1914 m. leidimas Kristupo Jurkšaičio parengtas pagal 1856 m. Tilžėje  pasirodžiusį pamokslų rinkinį „Evangeliškos mišknygos taip bažnyčiosa kaip ir namėj skaitomos“, atlikus tam tikrus pataisymus ir papildymus.

Pamokslų rinkinių knygos buvo didžiausios pagal apimtį, neretai iliustruotos, vienos iš brangiausių Mažosios Lietuvos lietuviškų spaudinių. 1914 m. pasirodžiusi knyga buvo labai prabangiai išspausdinta: stambiu, pagyvenusiam žmogui lengvai skaitomu šriftu, su medžio raižiniais ir spalvotomis litografijomis Kristaus gyvenimo tema. Tai taip pat ir didžiausio formato: 29 x 22 cm (aukštis x plotis) bei apimties (664 numeruoti puslapiai; o su nenumeruotais lapais arti 700 puslapių) Mažosios Lietuvos lietuviškas spaudinys. Pagal leidėjų sumanymą knyga turėjo tapti universaliu, kartu ir parankiniu kalendorinių metų pamokslų leidiniu. Pasak knygotyrininko prof. Domo Kauno, nors ir kritikuota dėl vokiškos pratarmės, iš esmės knyga buvo sutikta palankiai, tačiau leidiniui plisti sutrukdė prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas. Spaudžiami ekonominių sunkumų, knygos nebepirko net prenumeratoriai. Turbūt dėl to iki mūsų dienų išliko nedaug šios knygos egzempliorių.

Maironio muziejuje saugomi du šios knygos egzemplioriai, vienas iš jų yra restauruotas.

Parengė Rašytojų rinkinių tyrinėjimo skyriaus muziejininkė Audronė Gedutienė