Šiuolaikinė literatūra

Architekto, vertėjo ir poeto Vytauto Nistelio (1922–1986) pavardė literatūros pasaulyje nėra plačiai žinoma. Nors visą savo laisvalaikį jis skyrė literatūrai, tačiau, prieštaraudamas režimo reikalavimams, spausdino tik vertimus, o originalioji kūryba liko stalčiuose iki poeto mirties. Vėliau literatūriniu vyro palikimu, knygų leidyba rūpinosi jo žmona, taip pat architektė Apolonija Nistelienė.

Tokių, po rašytojo mirties dienos šviesą išvydusių knygų turi ir Maironio lietuvių literatūros muziejus. „Eilės tylumai“ (1996), „Įdukrintos dainos“ (1997) – poezijos rinkiniai. Išleista trilogija „Poezija“, kurios pagrindą sudaro mąstymai religiniu pagrindu. Būdamas labai religingu, V. Nistelis ir versti dažnai rinkosi religines knygas – turime iš lotynų kalbos jo išverstą „Giesmių giesmę“. Taip pat turime R. Tagorės vertimą iš anglų kalbos „Lyrika“ (1972). Įdomi knyga – „Žodžiai prieš saulėlydį“ (1974), kur V. Nistelis pateikia poetinį M. K. Čiurlionio laiškų fragmentų vertimą įvairiomis kalbomis. Gaila, neišleistas didelis vertimo darbas „Viešpaties Jėzaus Kristaus gyvenimas (nuo kelionės į Hebroną iki kančios)“, tačiau turime šio vertimo mašinraštį, kurį sudaro net keletas storų knygų.

Tarp muziejuje saugomų knygų – dalis V. Nistelio memorialinės bibliotekos. Knygos papuoštos ekslibrisais, ne visos lietuvių kalba – pavyzdžiui J. Mikelinsko „O laikrodis eina...“ V. Nistelio bibliotekoje yra vokiškas ir latviškas variantai, gauti iš paties autoriaus. Rašytojai, matyt, bičiuliavosi, nes yra ir daugiau autografuotų J. Mikelinsko knygų. Nemažai bibliotekoje turėtų knygų išleistos dar prieškariu, tarp jų vėlgi pasitaiko religinio turinio, pvz., P. Dovydaičio „Biblija ir Babelis“ (1911), „Giesmynėlis bažnyčių chorams, mokykloms ir šiaip jau giesmininkams“ (1920) ir kt. Keletą skirtingų ekslibrisų saugome atskirai, neįklijuotų į knygas. Matyti, kad V. Nistelis žavėjosi išeivijos kūryba, kol ji dar negalėjo čia pasirodyti, nes tarp kitų knygų – mašinėle perrašyta B. Brazdžionio knyga „Poezijos pilnatis“ su paties B. Brazdžionio vėliau darytu įrašu.

Nors V. Nistelis savo kūrybos beveik nespausdino, tačiau, matyt, tikėjo, kad ateis diena kai ji galės pasirodyti, todėl ir nemėtė, o kaupė. MLLM saugo pluoštą jo ranka rašytos poezijos – sąsiuvinių ir paskirų lapelių, rašytų įvairiais gyvenimo tarpsniais nuo 1940-ųjų. Kadangi architektas domėjosi kalbomis, tarp jo rankraščių – ir ranka prirašyti sąsiuviniai „Lietuvių-rumunų kalbos žodynėlis“ ar „Švedų k. fometika“.

Įvairius gyvenimo etapus atspindi turimos nuotraukos. Anksčiausioji daryta 1932 m. Krinčino miestelyje, kitoje pusėje yra V. Nistelio įrašas ir fotografo I. Chaito antspaudas. Įdomios vėlesnės nuotraukos su kitais gimnazistais, mokantis Pasvalyje, lankantis Biržuose. Laisvalaikio fotografijos su krepšinio kamuoliu, o dažnai ir prie stalo su knygomis. Yra fotografijų su žmona Apolonija, dukra Meile. Abu sutuoktiniai mėgo fotografiją, tad yra žmonos darytų nuotraukų. Vyresniame amžiuje dalis nuotraukų darytos Šiaulių fotostudijose. Beveik visos jos – nespalvotos, spalvotą turime tik vieną, kur V. Nistelis įamžintas prie žilvičio.

Muziejuje sukauptas ir pluoštelis dokumentų, kuriuos perdavė žmona: Kauno politechnikos instituto statybos fakulteto diplomas, pažyma dėl darbo vyr. inžinieriaus pareigose, karinis bilietas ir kt. Dokumentai labiau reprezentuoja V. Nistelį kaip architektą. Jo palikti memorialiniai daiktai – metalinė dėžutė su kanceliarijos priemonėmis, laikrodis, lenktinis peiliukas... įdomi ir nematyta spausdinimo mašinėlė „Consul“ su dėklu.

Parengė Rašytojų rinkinių tyrinėjimo skyriaus muziejininkė Jurgita Davidavičiūtė