Vinco Pietario (1850–1902) archyve daugiausia sukaupta knygų (54). Rašytojas labiausiai skaitytojams žinomas istoriniu romanu „Algimantas arba lietuviai XIII šimtmetyje“. Pirmąkart ši knyga penkiomis atskiromis knygutėmis buvo išleista 1904–1906 JAV (Pensilvanijos valstijoje, Šenandore). Muziejus saugo ir kitus šio populiaraus romano leidimus: 1922 m. (išleido „Atžala“ Kaune), 1940 m. (išleido „Sakalas“), 1948 m. (išleido „Suduva“ JAV). Po rašytojo mirties jo žmona Marija Kosovič (V. Pietaris didesnę gyvenimo dalį praleido Rusijoje, baigęs Maskvos universitetą, dirbo gydytoju Demianske ir Ustiužnoje), „Algimanto“ rankraštį nusiuntė vyro bičiuliui Aleksandrui Dambrauskui-Jakštui, o šis jį persiuntė kunigui ir redaktoriui Antanui Milukui į JAV. Taip supratingų žmonių dėka romanas, jau po rašytojo mirties, pasiekė skaitytojus. „Algimantas“ yra ir Antano Gustaičio, Antano Vaičiulaičio, Petro Karužos, Vinco Krėvės memorialinėse bibliotekose. Kitos saugomos V. Pietario knygos: apysaka „Keidošių Onutė“ (pasirašyta Savojo slapyvardžiu, išleista Tilžėje 1907 m.), drama „Kova ties Žalgiriais“ (JAV, 1906 m.), „Iš mano atsiminimų“ (Kaunas, 1939 m.), „Raštų“ knygos. Keletu leidimų išleista ir labai populiaria tapusi knyga vaikams „Lapės gyvenimas ir mirtis“. Gediminas Ilgūnas, tyrinėjęs V. Pietario gyvenimą ir kūrybą, 1987 m. išleido monografiją apie rašytoją. Tyrinėtojas 1976 m. organizavo literatūrinę ekspediciją į Ustiužną, Demianską, kitas V. Pietario memorialines vietas. G. Ilgūnas padovanojo nuotraukų, darytų ekspedicijos metu, ir muziejui. Nedaug yra archyve V. Pietario portretų, laiškų, rankraščių. Saugomas V. Pietario laiškas broliui Kazimierui, rašytas 1897 m., A. Dambrausko-Jakšto atsiminimai apie V. Pietarį. Rašytojo bičiulis prisiminė: „Turėdamas gerą atmintį P-ris ir Ustiužnoj tarp rusų begyvendamas, neužmiršo savo gimtosios kalbos, neužmiršo ir jaunystėj girdėtų savo brolio Kazio pasakojimų apie Žiūrių – Gudelių gyventojus. Iš tų pasakojimų, P-rio surašytų, susidarė ilgainiui storoka knyga „Iš mano atsiminimų“.“

Parengė muziejininkė Nijolė Raižytė