Pulgis Andriušis (tikrasis vardas Fulgencijus Andrusevičius) – rašytojas, vertėjas, žurnalistas, esperantininkas gimė 1907 m. kovo 31 d. Gaidžių kaime, Tauragnų valsčiuje, tačiau 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, o 1949 m. – į Australiją, kur praleido visą likusį gyvenimą. Jo literatūrinis palikimas turtingas, tačiau Maironio lietuvių literatūros muziejuje saugoma tik nedidelė dalis. Jame – vaikystės nuotraukos, iš įvairių renginių, kelionių po Lietuvą ir Europą, kelios portretinės, su šeimos nariais ir bičiuliais. Yra laiškų rašytojams, su kuriais P. Andriušis metų metus palaikė ryšius, ant nuotraukos apie 1932 m. iš Kauno rašytas laiškas broliui Baliui. Verti dėmesio rankraščiai, straipsnių, kūrinių ištraukos, kitų rašytojų recenzijos apie P. Andriušio knygas, brolio atsiminimai. Rinkinyje yra visos knygos, išleistos Lietuvoje, Vokietijoje ir Australijoje.

Maironio lietuvių literatūros muziejuje esančiame rinkinyje P. Andriušio vaikystę mena kelios nuotraukos su broliais (1927), su artimaisiais gimtinėje prie akmens, Utenos „Saulės“ gimnazistais (1920), kurioje P. Andriušis baigė penkias klases, šeimos namas Gaidžių kaime, įamžintas kraštotyrininko A. Gasperaičio. P. Andriušis be egzaminų buvo priimtas į „Aušros“ gimnaziją Kaune, kur įsitraukė į tikrą literatūrinį gyvenimą – sumanė ir leido satyrinį leidinėlį „Šepšeliada“. Rinkinyje saugomi visi trys 1924–1926 m. „Šepšeliados“ leidimai. Anglų kalbos ir literatūros studijas VDU humanitariniam fakultete mena lankyti teatro seminarai pas profesorių B. Sruogą, kuris pasiūlė jam Pulgio slapyvardį, prilipusį visam gyvenimui. Mokėsi jis ir kitų įvairiausių kalbų – vo­kiečių, prancūzų, italų, ispanų, portugalų, švedų, net arabų. Ispaniškai tiek išpruso, kad net išvertė M. de Servanteso „Don Kichoto“ (1942) I ir II dalis. Būsimasis rašytojas gilinosi į esperanto kalbą, talkino A. Jakštui-Dambrauskui, redagavusiam esperantininkų laikraštį ,,Litova Stelo“, o Vokietijoje pats išleido esperanto kalbos vadovėlį su trumpu žodynėliu (1947).

Kitas jo pomėgis buvo kelionės po Lietuvą ir kitas Europos šalis. 1929 m. žemaituko traukiamu vežimu jis nukeliavo iki Vienos ir atgal, vėliau aplankė Didžiąją Britaniją, Prancūziją, Italiją ir Ispaniją. Įspūdžiai užfiksuoti nuotraukose važiuojant su draugais pasikinkius arklį (apie 1932), su laivo įgula plaukiant į Londoną (1932). Knyga „Kelionių užrašai“, kurioje sudėta tik dalis P. Andriušio kelionių po užsienio šalis reportažų ir atsiminimų, buvo išleista jau po rašytojo mirties, 2012 m., Lietuvoje. Nemažai reportažų ir atsiminimų apie keliones išlikę įvairiuose laikraščiuose ir žurnaluose.

1938 m. P. Andriušis susituokė su kauniete Marija Chodauskaite, susilaukė sūnaus ir dvejų dukterų. Santuokinį gyvenimą mena vos kelios nespalvotų nuotraukų kopijos, darytos jau ne Lietuvoje, o pabėgus nuo karo į Vokietiją, vėliau – į Australiją.

Vokietijoje P. Andriušis įsitraukė į kultūrinį gyvenimą, tapo iniciatyvinės grupės nariu, kurios tikslas buvo Lietuvių rašytojų draugijos tremtyje (LRTD) atkūrimas. Viurtemburgo apygardos valdybos laiške, kuris saugomas muziejaus fonduose, jis pasirašė už draugijos atkūrimą, o 1946 m. sausio mėnesį Tiubingene, steigiamojo lietuvių rašytojų suvažiavimo metu, įsiamžino drauge su kitais rašytojais, atkūrusiais LRTD. Gyvendamas karo pabėgėlių stovykloje redagavo ir neperiodinį leidinį „Dievo paukštelis“, paskelbė straipsnių savaitraštyje „Žiburiai“. Lietuvių rašytojų metraštyje „Tremties metai“ (1947) tarp kitų šešiasdešimt devynių autorių ir penkiolikos dailininkų buvo publikuota ir jo apysaka „Kelionė Tauragnuos“.

Nuotraukų iš Vokietijos laikotarpio P. Andriušio rinkinyje nedaug, tačiau jo bičiulystę ir išvykas su keliaujančia ketveriuke  – A. Gustaičiu, B. Brazdžioniu ir S. Santvaru liudija nuotraukos kitų rašytojų rinkiniuose. Su literatūrine programa jie apkeliavo visas prancūzų ir amerikiečių zonose buvusias stovyklas bei kolonijas. Buvo surengta daugiau nei šimtas vakarų. Keliaujant gimė ir pirmasis jo svarus veikalas „Anoj pusėj ežero“ (1947), kuriame P. Andriušis atsiskleidė kaip stipriai subrendęs rašytojas. Už šią knygą jis buvo apdovanotas Lietuvos Raudonojo Kryžiaus premi­ja.

Ketveriukė iširo 1949 m. trims jos nariams emigravus į JAV, o P. Andriušiui – į tolimąją Australiją. Tačiau trupės narių draugystė nenutrūko, bendravimas tęsėsi. Nenuostabu, kad P. Andriušio rinkinyje yra bičiuliams – S. Santvarui ir A. Gustaičiui skirtų laiškų. Iš tolimojo Australijos žemyno P. Andriušis palaikė ryšius ir su į JAV emigravusiu A. Landsbergiu, K. Bradūnu, A. Vaičiulaičiu, S. Zobarsku. Išlikusi korespondencija atspindi gaivią, nenuilstamą P. Andriušio kūrybinę energiją, jo literatūrinę veiklą, atveria jo individualybę.

Nors emigravus į Australiją P. Andriušiui teko sunkiai dirbti, pustrečių metų nesimatė su šeima, tačiau rašytojo talentas išsiveržė pilna jėga. Rinkinyje saugoma pirmoji lietuviška apysaka Australijoje „Sudiev, kvietkeli!“ bei Adelaidėje parašytos 5 knygos: „Tipelis“ (1954), „Rojaus vartai“ (1960), „Daina iš kito galo“ (1962), „Purienos po vandeniu“ (1963). Ten pat jis trečiai laidai peržiūrėjo „Anoj pusėj ežero“, kuri, kaip ir memuarinė apybraiža „Septinton įleidus“, išspausdinta jo autobiografijos knygoje „Rinktiniai raštai“ (1968).

Rašytojo rinkinyje galima rasti ir knygą „Rojaus vartai“ recenzavusio J. Kaupo rankraštį, H. Nagio ir A. Vaičiulaičio apysakos „Sudiev, kvietkeli“ recenzijas. Yra romano „Tipelis“, apysakos „Rojaus vartai“ ištraukų, apsakymas „Vienos gėlės gyvenimas“, pjesė „Jurgio turgelis“, feljetono „Miražai“ ištrauka.

P. Andriušis buvo puikus žodžio meistras. Daugybėje jo sukurtų feljetonų vyrauja anekdotiškos buitinės situacijos, šmaikšti pašaipa, paryškintos, tačiau neiškreiptos ydos bei silpnybės ir situacijos, visad juntama meilė žmogui. Jo feljetonai to temomis aktualiomis temomis išleisti rinkiniais: „Ir vis dėlto juokimės“ (1946), „Siuntinėlis iš Amerikos“ (1947), „Daina iš kito galo“ (1962). Gamtos vaizduotojo talentas ir feljetonisto intonacija išsiskleidė knygoje „Vabalų vestuvės“ (1948).

Dokumentų rinkinyje – vos keli. Jie liudija apie 1952 m. premijos paskyrimą P. Andriušiui už apysaką „Sudiev, kvietkeli“. Yra P. Andriušio dukters bilietas į Australiją (1949), sukaupta nemažai literatūros vakarų programų, išskirtinė P. Vizgirdos ant drobės tapyto P. Andriušio portreto nuotrauka (1968), kurio originalas saugomas Kauno M. K. Čiurlionio dailės muziejuje.


Parengė Rašytojų rinkinių tyrinėjimo skyriaus muziejininkė Marija Kaškonienė