Petras Tarulis (tikroji pavardė Juozas Petrėnas) (1896–1980) – rašytojas, žurnalistas, spaudos darbuotojas, redaktorius. Gimė Degučiuose, Utenos rajone, studijavo literatūrą Lietuvos universitete, o Paryžiuje žurnalistiką. 1944 metais pasitraukė į Vokietiją, vėliau gyveno JAV. Kūrybą pasirašinėjo Tarulio slapyvardžiu, pagal motinos pavardę.  

J. Petrėno-P.Tarulio rinkinys nėra labai gausus. Saugome visas jo knygas: apsakymų rinkinį „Mėlynos kelnės“ (1927), apysakų rinkinį „Žirgeliai padebesiais“ (1948), romaną „Vilniaus rūbas“ (1965). Albumo „Vilnius“ (1923), kurį rengė kartu su K. Binkiu, saugome keletą egzempliorių.

J. Petrėnas buvo faktiškasis žurnalo „Keturi vėjai“ redaktorius, dailininkas, produktyviausias žurnalo prozininkas. K. Binkiui nuo sąjūdžio atitolus, vadovavimą perėmė J. Petrėnas. Saugome visus žurnalo numerius. „Visi „Keturių vėjų“ viršeliai yra mano suprojektuoti ir atlikti arba linoleumo raižiniais, arba spaustuvės ženklais...“ – rašė laiške Ingridai Korsakaitei. „Savo laiku aš buvau uolus grafikoje. Turėjau gana daug tos rūšies darbų. Dalyvavau net dviejose meno parodose Kaune. Mano darbai buvo futuristiniame stiliuje“ (Iš laiško I. Korsakaitei).

Kūrybinis rankraštis rinkinyje tik vienas: „Pasaka apie vėplą“.   

1944 m. pasitraukęs į Vakarus, laiškuose draugams dažnai nuklysdavo į mielus praeities laikus. Redagavo lietuvišką spaudą, bendravo su kraštiečiais.

Rinkinyje saugome J. Petrėno originalius laiškus žmonai Stasei Jazbutytei-Petrėnienei, dukrai Ilonai Budnikienei, kitiems šeimos nariams, likusiems Lietuvoje. Linksmai pasakoja apie gyvenimą Amerikoje. „O kai nuvažiuoji į Chicago, tai jauties, kaip prieškariniame Kaune. Pažįstamus sutinki autobusais važinėdamas, eidamas gatve ir susirinkimuose“. Pasakoja, kaip perka daiktus ir  siuntinius siunčia. Džiaugiasi knyga „Vilniaus rūbas“ (1965). „Sakiau, knyga jau gyva, ją turiu. Tai pirmoji mano gyvenime 500 puslapių knyga. Viena tema, viena akcija, viena kompozicija. Jau buvau sakęs, kad dirbau penketą metų“ – rašė iš Niujorko laiške žmonai, dukrai ir anūkei 1966 m.

Saugome tris originalius R. Samulevičiaus laiškus J. Petrėnui. Turime vertingų laiškų kopijų J. Baltušiui, R. Samulevičiui, S. Samulevičienei, K. Barėnui, A. Vaičiulaičiui. J. Petrėnas laiške R. Samulevičiui prisimena, kaip jis ir K. Binkis buvo pasiūlyti apdovanoti Gedimino ordinu už nuopelnus lietuvių literatūrai. K. Binkis pasipiktino: ,,Klausyk, skandalas. Tai Keturių vėjų įžeidimas. Mes gi prieš visokią pasenusią butaforiją, prieš ordinus ir miesčionišką kurtuaziją. O štai dabar, kaip kokie „nuovados viršininkai“ lenksime galvas ir nešiosime tuos blizgučius.“ J. Petrėnas pritarė draugo nuomonei ir jiems pavyko atsisakyti šių apdovanojimų.

Dailus ir elegantiškas, visada tvarkingai apsirengęs įamžintas fotografijose su K. Binkiu ir keturvėjininkais. Buvo kuklus, dažnai likdavo K. Binkio šešėlyje. Žavėjosi K. Binkio asmenybe, paliko gražių atsiminimų apie keturvėjininkus.

Fototeka gana gausi. Deja, neturime J. Petrėno tėvų ir vaikystės nuotraukų. Turime gimnazisto Peterburge, vieno gamtoje, su rašytojais ir žurnalistais: T. Tilvyčiu, P.Vaičiūnu, A. Gricium, Vaižgantu, A. Paleckiu ir A. Bieliūnu. Gražios nuotraukos su  žmona Stase  Jazbutyte ir vaikais, su K.Binkiu ir jo vaikais. Populiarios dvi keturvėjininkų fotografijos:

• Keturvėjininkai pas K. Binkį. Iš kairės sėdi: J. Ambrazevičius, T. Tilvytis, A. Braziulis, J. Petrėnas, A. Gerutis, K. Binkis. Stovi: H. Kačinskas ir A. Gricius. Apie 1924 m.
• Keturvėjininkai pas K.Binkį. Pirmoje eilėje – J. Ambrazevičius, antroje eilėje iš kairės: A. Gerutis, J. Petrėnas, K. Binkis. Trečioje eilėje: H. Kačinskas, T. Tilvytis, A. Gricius, A. Braziulis. Apie 1924 m.

Daug fotografijų iš JAV. Rašytojų suvažiavimuose J. Petrėnas  įsiamžinęs su B. Brazdžioniu, V. Alantu, J. Valaičiu.

J. Petrėnas mirė 1980 m. Draugai išpildė jo priešmirtinį prašymą – parsiuntė urną į Lietuvą. 1980 m. palaidotas Kaune. Saugome laidotuvių nuotraukas.

Parengė Rašytojų rinkinių tyrinėjimo skyriaus muziejininkė Regina Mažukėlienė