„Apie poetą jo knygos pasako daugiau, negu jis pats apie save“, – rašo Anzelmas Matutis (1923–1985) savo autobiografijoje. O tų knygų knygelių parašyta per trisdešimt. Daugumos pavadinimuose – gamtos pasaulio realijos. Poetas – vienintelis sovietmečiu apdovanotas H. K. Anderseno garbės diplomu (už rinktinę „Margaspalvė genio kalvė“ 1984 m.). Literatūrologė dr. Gražina Skabeikytė-Kazlauskienė A. Matutį pavadino vaikiškiausiu vaikų poetu ir teigė, kad su jo poezija turėtų augti kiekviena vaikų karta. Ketvirtį amžiaus pradirbęs mokytoju, A. Matutis gerai pažino vaiko psichologiją, o kūryboje gebėjo net pats į jį savotiškai persikūnyti. Nemenkas poeto rinkinys, saugomas muziejuje, susideda iš knygų, nuotraukų, rankraščių, laiškų.
A. Matutis mėgo pasirašyti savo knygų antraštiniame puslapyje, su autografais jo rinkinyje yra „Miško cirko“ 1969 m. ir 1976 m. leidimai, o pirmasis leidimas, išspausdintas 1958 m. – su iliustruotojos D. Tarabildienės parašu. „Šilų berniukas“ (1967 m.) ir „Smalsutis pas darbininkus“ (1974 m.) taip pat su autoriaus autografu. Muziejuje saugome poeto dovanotas knygas bičiuliams: „Grok, žiogeli smuikeliu“ (1948 m.) su dedikacija A. Bernotui, „Drevinukas“ (1974 m.) su įrašu A. Sukovskiui. Knygoje „Mokyklos takeliu“ (1952 m.) matome mėlynu rašalu poeto atliktus taisymus.
1953–1958 m. A. Matutis vadovavo Alytaus pionierių namams. Dirbdamas šį darbą poetas tapo vienu iš turizmo ir kraštotyros organizavimo respublikoje autoritetų. Jis vedė ekskursijas moksleiviams ir mokytojams nuo Nemuno ištakų iki Kuršių marių. Nuo 1950 m. apsigyvenęs Alytuje, A. Matutis puikiai pažino Dainavos kraštą ir padėjo jį pažinti kitiems. Kraštotyrinių kelionių rezultatas – albumai „Dainava“ (1958 m.), „Nemuno vingiuose“ (1959 m.), parengti kartu su alytiškiu fotomenininku V. Stanioniu. Šie leidiniai saugomi šalia vaikams parašytų knygų. O jų išties gausu: „Dvejetų karalius“ (1961 m.), „Vyturių vainikas“ (1964 m.), „Genių kalvė“ (1970 m.), „Girios televizorius“ (1973 m., rusų k. – 1987 m.), „Margaspalvė genio kalvė“ (1980 m.), „Milžinų šaukštas“ „Šnekučiai“, „Trijų brolių svirnelis“ (1982 m.), „Tai margumai genelio“ (1983 m.), „Žirgelio namai“ (1985 m.), „Kas žmogiuko širdyje“ (1991 m.), „Žilo šilo darbininkai“ (2003 m., 2014 m.). Poeto rinkinyje yra ir jo knygų vertimų į kitas kalbas: „Skvorcy pojut“ (rusų k., 1982 m.), „Mamin pirog“ (baltarusių k.,1986 m.), „Vse drug s drungom govoriat“ (rusų k., 1987 m.). A. Matutis yra vertęs baltarusių ir kirgizų vaikų poezijos, dvi jo išverstos knygelės „Saulėgrąža ir saulė“ (1984 m.) ir „Kalnų tulpės“ (1985 m.) taip pat saugomos poeto rinkinyje.
Atsiminimus apie A. Matutį yra parašę M. Vainilaitis ir B. Jauniškis. Pats A. Matutis yra parašęs atsiminimus apie K. Kubilinską. Mašinraštis su taisymais „Perkūnas į žemuoges netrenkia“ yra saugomas poeto rinkinyje.
A. Matutis susirašinėjo su savo mokine rašytoja Emilija Liegute 1979–1985 m. Yra keletas laiškų rašytojui K. Marukui, rašytų 1972 ir 1983 m. Su vertėju K. Sukovskiu laiškais bendrauta nuo 1975 iki 1979 m. Apsikeista laiškais ir su bičiuliu poetu Martynu Vainilaičiu 1965, 1973, 1977 m.
Poeto fototeka gana gausi. Tarp šeimos nuotraukų yra poeto tėvų – Vlado Matulevičiaus ir Julijos Šelmytės-Matulevičienės bei penkerių metų Anzelmo nuotraukų kopijos. A. Matutis turėjo du brolius ir dvi seseris. Yra nuotrauka, kurioje jis nusifotografavęs su broliais Juliumi ir Romualdu bei seserimis Kazimiera ir Gražina (apie 1975 m.). 1946 m. vasario 22 d. Matutis vedė Mariją Mažeikaitę, jų šeimoje užaugo trys sūnūs. 1950 m. nuotraukoje Matulevičių šeima – tėvai su sūnumis Šarūnu ir Valentinu. Žmona Marija Matulevičienė užfiksuota 1998 m. Alytuje. Poeto brolis Romualdas nusifotografavęs tėviškėje, Zomčinėje., taip pat su Anzelmu Kolos pusiasalyje 1978 m. Keletas sūnaus Vytauto nuotraukų – mokytojaujantis Vilniaus 43-oje vid. mokykloje 1982 m., žvejybos metu prie Lieluko ežero Varėnos rajone 1983 m. ir prie Drevės 1984 m.
Grupinėse nuotraukose – A. Matutis su savo mokiniais: 1943/44 mokslo metais, su auklėtiniais 1969 m. 1972 m. poetas su kolegomis rašytojais J. Lapašinsku ir J. Baltušiu dalyvavo suvažiavime, 1974 m. jis užfiksuotas sveikuolių maudynėse, 1975 m. lankėsi Kaune Poezijos pavasario šventėje ir sveikino rašytoją A. Baltrūną Rašytojų sąjungoje Vilniuje, 1976 m. susitiko su vaikais Kauno 79-ajame vaikų darželyje. A. Matutis daug važinėjo pas savo skaitytojus į darželius ir mokyklas, o pats svečius priminėti labai mėgo savo trečiuosiuose namuose – Drevėje. 1971 m. pasistatytame giriniame namelyje poetas gyvendavo ir kurdavo nuo ankstyvo pavasario, beveik visą vasarą ir rudenį. Čia jis kviesdavosi draugus rašytojus, užsukdavo ir atsitiktiniai keliautojai, grybautojai. 1978 m. lopšelio-darželio „Pipiriukas“ darbuotojai aplankė A. Matutį Gudų girioje ir kartu nusifotografavo. 1980 m. su J. Būtėnu, B. Mackevičiumi poetas lankėsi Savilionyse, Alytaus r. ir nusifotografavo prie paminklo Rojui Mizarai. Marijampolė, Alytus, Jonava, Birštonas, Kaunas – čia ne kartą buvota renginiuose su rašytojais J. Būtėnu, A. Jonynu, B. Mackevičiumi. 1985 m. poetas dalyvavo Vaikų knygos šventėje Kėdainių rajone, keliose nežinomo fotografo nuotraukose užfiksuotos renginio akimirkos.
A. Matutis draugavo su rašytoju V. Petkevičiumi, vaikų literatūros tyrinėtoju Jonu Linkevičiumi. Yra nuotraukų, atspindinčių šią draugystę – drauge važiuota į Petkevičiaus sodybą „Kodėlčiaus dvarą“ Birštone. 1979 m. A. Matutis buvo piršliu Liudmilos Petkevičiūtės vestuvėse. Su V. Petkevičiumi lankytasi ir Kolos pusiasalyje. Iš senųjų samių, kartu žvejojant, išgirsta legenda apie didvyrį Leinę paskatino A. Matutį parašyti herojinę sakmę „Karžygys Leinė“ (išleista 1965 m.).
Neatsispyręs kelionių aistrai 1976 m. A. Matutis su poetu A. Drilinga žvejybiniu laivu „Pabaltijys“ išplaukė į trijų mėnesių kelionę po Baltijos, Šiaurės jūras iki Atlanto vandenyno, lankėsi Afrikoje, Ispanijos uostuose. Poeto rinkinyje – pluoštelis nuotraukų, darytų šios kelionės metu.
1983 02 05 Kaune, Literatūros muziejuje A. Matutis šventė savo 60-metį, o spalio mėnesį atvyko ten pat paminėti vienmečio poeto Kosto Kubilinsko jubiliejų.
Atskiras pluoštas nuotraukų – Poezijos pavasarėliai Drevėje, tapę tradiciniais po poeto mirties. Šventė, kurios metu paskelbiamas A. Matučio premijos laureatas, užfiksuota 1987-8 m., 1997-8 m. nuotraukose.
Rankraščių A. Matučio rinkinyje taip pat nemažai. Seniausias, pažymėtas 1942 07 28 d. data eilėraščio „Mūsų meilė“ rankraštis buvo siųstas spausdinti vaikų žurnale „Žiburėlis“. Ant A4 formato lapų gražia tvarkinga rašysena parkeriu surašyti eilėraščiai nurodant datą liudija, kad 1945 m. kovo, liepos mėnesiais beveik kasdien sukurta po kelis eiliuotus kūrinėlius. Pasirašyti jie A. Matulevičiaus pavarde, Matučiu poetas persivadino 1948 m., leisdamas pirmąją knygelę „Grok, žiogeli, smuikeliu“. Poeto rinkinyje saugomi tiek paskirų eilėraščių, tiek ištisų rinkinių rankraščiai ir mašinraščiai su taisymais. Eilėraščių sąsiuvinis „Darželio metai“ pažymėtas 1955 08 25 d. data. 1973 m. buvo išspausdinta poema „Girios televizorius“, o poeto rinkinyje randame jos juodraštinius variantus „Žilo šilo veidrodis“ ir „Miško televizorius“ su 1971 m. data. „Drevinukas“ – apysaka girios bičiuliams – mažiems ir dideliems, pasirodė 1974 m., šio išskirtinio kūrinio A. Matučio kūryboje ir visoje mūsų vaikų literatūroje mašinraštis su taisymais taip pat saugomas poeto rinkinyje. Muziejuje saugoma A. Matučio užrašų knygutė su eilėraščiais, rašytais 1975 m., eiliuota pasakaitė „Vaidutės landutės nuotykiai“, rašyta Drevėje 1978-1979 m. Esama eilėraščių, parašytų 1980 m. gegužę, rankraščių.
1983 m. A. Matutis savo 60-mečio proga išleido mažiausių eilėraščių rinktinę „Grok, žiogeli, smuikeliu“. Poeto norėta per jubiliejų bičiuliams padovanoti suvenyrinę rankraštinę knygelę. Ši knygelė taip pat saugoma muziejuje. Taip pat poetas yra įrašęs savo skaitomų eilėraščių plokštelę „Aš kalbuosi su giria“.
A. Matučio knygas yra iliustravę įvairūs dailininkai. Muziejuje saugome A. Makūnaitės pieštas iliustracijas rinktinei „Margaspalvė genio kalvė“(1980 m.), V. Voverienės iliustracijas knygai „Auksinės rankos“(1985 m.), D. Tarabildienės iliustraciją trečiajam eilėraščių rinkiniui „Vaikai iš kolūkio“ (1950 m.).
A. Matučio rinkinio muziejinės vertybės perteikia mokytojo, poeto, keliautojo – neeilinės asmenybės, kūrusios vaikams – biografijos faktus.
Parengė Edukacijos ir lankytojų aptarnavimo skyriaus edukatorė Daiva Irena Šarkanauskė