Vaikščiodami po Maironio butą lankytojai turi galimybę pamatyti keletą Poeto portretų, tapytų įvairių lietuvių ir lenkų dailininkų. Juose Maironis vaizduojamas išskirtinai iškilminga poza, kaip didus dvasiškis, garbus prelatas. Žvalgantis po didžiąją svetainę akį patraukia spalvingas, ryškus paveikslas, kuriame Maironis nutapytas išryškinant būtent poeto statusą. Tai 1924 m. dailininko Jono Šileikos (1883–1960) aliejiniais dažais ant drobės nutapytas Maironio portretas. Paveikslas į muziejų sugrįžo tik 2011 m. Tai vienintelis portretas, kuriame poetas pavaizduotas vilkintis pasauliečio drabužiais. Priklausymą dvasiškajam luomui išduoda tik prelato žiedas, skiriamasis dvasininko, turinčio prelato titulą, garbės ženklas, reiškiantis ryšį su bažnyčia ir ypatingą tarnystę. Žemaičių kapitulos prelatu Maironis buvo paskirtas 1911 metais. Auksinis žiedas, inkrustuotas ametistu ir deimantais matomas ant poeto dešiniosios rankos bevardžio piršto.
Portrete Maironis matomas iki kelių, sėdi sunėręs plaštakas, alkūne pasirėmęs stalelio, ant kurio padėtas sąsiuvinio dvilapis; nuleistoje jo pusėje galime perskaityti eilėraščio „Lietuva brangi“ pradžios eilutes: „Graži tu, mano brangi tėvyne/ Šalis didvyriu kur grabe…“ Šalia guli plunksnakotis. Lapo apačioje užrašytas poeto slapyvardis. Maironio žvilgsnis giedras, net, galima sakyti, išreiškiantis pasitenkinimą. Jis vilki juodu smailėjančiais atvartais švarku, užsegamu viena saga, baltais marškiniais, kurių apykaklė su sparneliais, pasirišęs juodą kaklaraištį stambiu mazgu. Sakytume, poetas pozuoja pasipuošęs pagal Black Tie aprangos kodą, daugiau nei šimtmetį įsitvirtinusį vyrų aprangoje ir sudarantį elegancijos, solidumo ir tvarkingumo įspūdį. Maironis sėdi prie užuolaida pridengto lango, pro kurį matosi žaliuojanti medžio šaka ir vingiuojanti upės juosta. Portretus ir peizažus daugiausiai piešęs J. Šileika pasirinko pavaizduoti šešiasdešimtmetį mūsų tautos Dainių jo numylėtos Lietuvos peizažo fone, rašantį lietuvių poezijos šedevro „Lietuva brangi“ pirmąsias eilutes.
Pasak ilgametės MLLM direktorės Aldonos Ruseckaitės mėgęs pozuoti Maironis neatsispyrė praeito šimtmečio 3-iame dešimtmetyje įsivyravusiam portretų bumui, kai Rusijoje studijas baigę lietuvių dailininkai ėmė tapyti turtingus žmones, siekdami užsidirbti. Kadangi Maironio archyve apie šį portretą jokių užuominų nesurasta, manyta, kad galbūt tapyta iš fotografijos, poetui nepozuojant. Muziejaus direktorė Deimantė Cibulskienė, tuomet ėjusi kuratorės pareigas, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje esančiame J. Šileikos archyve rado įdomų dokumentą – liniuoto sąsiuvinio lapelį, suteptą aliejiniais dažais su Maironio ranka užrašytomis eilutėmis: „Graži tu mano brangi tėvyne, šalis kur miega kapuos didvyriai…” Tekstas užrašytas lapo viršuje, tuomet ta pati eilutė per lapo vidurį, o apačioje pasirašyta „Maironis“. Aptiktas Maironio rankraštis įrodo, kad poetas dailininkui pozavo, nes užrašytos eilutės pavaizduotas portrete. Tik įdomu, kad portrete esantis tekstas ne visiškai atitinka galutinį eilėraščio „Lietuva brangi“ variantą, išspausdintą 1920 m. Antroji paveiksle pavaizduoto rankraščio eilutė paimta dar iš 1891 m. eilėraščio „Lietuvos gražybe“ redakcijos, kuri buvusi tokia: „Szialie didvyrių kur grabe guli“. Taigi tapytojas tarsi pasirenka paveiksle pavaizduoti eilėraščio gimimo procesą.
Šiam paveikslui yra tekę nemažai pakeliauti. 1939 m. jis buvo išvežtas į Niujorke vykusią pasaulinę meno parodą. Kai paroda baigėsi, Europoje buvo prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas ir meno kūriniai į Lietuvą jau nebegrįžo, liko už Atlanto. Portretas ėjo iš rankų į rankas, buvo net užstatytas banke. Galiausiai paveikslą įsigijo lietuvis bankininkas John Krotkas (Jonas Krotkus). Pagaliau jis tapo marijonų nuosavybe ir kabojo Amerikos lietuvių laikraščio „Draugas“ būstinėje Čikagoje. Čia jį pamatė muziejininkė, Maironio giminaitė, išeivijos kultūrinio palikimo tyrinėtoja dr. Virginija Paplauskienė ir įdėjo daug pastangų bendraudama su išeivijos atstovais, kad paveikslas sugrįžtų į Lietuvą.
Iš Čikagos į Lietuvą Maironio portreto originalą parvežė ir muziejui perdavė žinoma išeivijos visuomenės veikėja, Valstybinės J. Basanavičiaus premijos laureatė Marija Remienė. Įrėmintas Maironio portreto kopijas M. Remienė taip pat padovanojo Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui bei Lietuvos rašytojų sąjungai.
Tapytojui J. Šileikai būdingas realistiškumas, epiškas, tikslus, konstruktyvus, saikingai dekoratyvus kūrybos stilius atsispindi ir Maironio portrete. Dailininkas nebuvo abejingas lietuvių kultūrinio-meninio palikimo apsaugai, domėjosi lietuvių istorine praeitimi, lietuvių kalbos archajiškumu ir jos išsaugojimu, entuziastingai palaikė lietuvių nacionalinio atgimimo idėjas. Tad jam buvo svarbu nutapyti iškiliausių mūsų tautos menininkų portretus, palikti jų atvaizdus ateities kartoms.
Parengė Rašytojų rinkinių tyrinėjimo skyriaus muziejininkė Daiva Irena Šarkanauskaitė, 2026 m.
Paveikslas. J. Mačiulis-Maironis. Dailininkas Jonas Šileika. 1924 m. MLLM GEK 108602