1949 m. pavasarį poeto B. Brazdžionio šeima atvyko gyventi į Ameriką. Pradžioje apsigyveno netoli Bruklino, Stony Brook gyvenvietėje, o 1951 m. persikėlė į Bostoną, ten B. Brazdžionis dirbo lietpalčių fabrike ir šeštadieninėje lietuvių mokykloje mokytoju.
Amerikoje lietuvių vaikai nebeturėjo galimybės mokytis lietuviškose mokyklose. Pokario emigrantų karta stengėsi išlaikyti lietuvybę, todėl dauguma vaikų lankė šeštadienines lituanistines mokyklas. Tačiau vaikai gana greitai išmoko iki tol jiems svetimą anglų kalbą, mielai kalbėdavosi angliškai, tad reikėjo daug išmonės ir pastangų, norint juos sudominti ir išmokyti lietuvių kalbos. Brazdžionis dirbo išties kūrybingai.
Štai kokius eilėraščius buvo sukūręs besimokant linksniuoti:
Skaitvardžiams skirtas eilėraštukas „Daug dalykų“ su paties B. Brazdžionio piešinuku:
Šalia jau žinomų Vytės Nemunėlio knygelių vaikams, išleistų Amerikoje, būta bandymų sudaryti ir kitus, daugiau edukacinius rinkinius, tačiau jie išleisti nebuvo.
Paminėsiu tik kelis eilėraščius iš rankraščių, kuriuos B. Brazdžionis dažnai pats ir iliustruodavo:
Galima pajuokauti, kad jau apie 1950 metus B. Brazdžionis įžvelgė klimato kaitos problemą, tai atsispindi eilėraštyje „Trys pingvinai“.
1955 m. sausio 28 d. laiške Benediktui Babrauskui piktai ir net sarkastiškai rašo apie nutautėjimą: „Bet man rodos, kad to nulietuvėjimo proceso, kuris jau taip gražiai reiškiasi, nebesutrukdysime nei švelniais, nei piktais žodžiais. Nebeužtvenksi upės bėgimo, anot dainiaus. <…> Būtų gyvenę Lietuvoje, būtų lietuviais ir numirę, apie jokį nutautimą nei savo, nei savo vaikų nepagalvoję. Atsirado čia, liks šio lovio patriotais. O jau jų vaikelių tai nė už „namurniko“ Lietuvon nepartempsi. Ką gi jie ten darys, kur nėra nei komikų, nei televizijų, nei kramtomos gumos? Nei tokios šiukšlinos laisvės, kaip čia? <…> Aš pats tuo tarpu dar tikiuosi kokią knygelę patiems patiems mažiesiems išleisti, tiems, kurie dar nė ma, nė tė nemoka ištarti. Jiems paskaitys mamos (kai kurios, aišku, nebe visos). Tai bus ir mamoms savotiška lektūra. Tokį rinkinėlį (vienam egzemplioriuj) padovanojau M. ir J. Gimbutų naujagimei per krikštynas. Dabar jų visa šeima ją retkarčiais paskaito, neišskiriant nė šunelio Apio, kuris, atrodo, daugiau lietuviškai supranta, negu jau kai kurių dažnų dipukų čia gimę „beibiukai“.“
Muziejuje saugoma ši originali, didelio formato B. Brazdžionio pagaminta knyga–sąsiuvinis „Rasos karoliai“, pasirašyta Vytės Nemunėlio slapyvardžiu ir sukurta 1954 m. Gimbutų dukters Rasos gimimo proga. Knygą 1989 m. J. Gimbutas padovanojo Maironio lietuvių literatūros muziejui.
Parengė B. Brazdžionio rinkinio skyriaus vedėja Jūratė Ivanauskienė
Naršydami svetainėje ar naudodamiesi mūsų paslaugomis, sutinkate su mūsų privatumo politikos nuostatomis ir patvirtinate, kad perskaitėte ir supratote visas politikoje pateiktas sąlygas.