Renginio vieta : Maironio lietuvių literatūros muziejus
Renginio data : 2023-03-02 18:00

Kovo 2 d., ketvirtadienį, 18 val. kviečiame į knygos „ATMINTIS UGNIS DEGUONIS. Iš mūsų laiko Ukrainos poezijos“ (2022, „Odilė“) pristatymą Maironio lietuvių literatūros muziejuje. Dalyvaus knygos vertėjas ir sudarytojas Antanas A. Jonynas, jį kalbinsianti literatūrologė Agnė Cesiulė ir ypatingas renginio svečias – muzikinės grupės „Javelina Lowquarters“ kvartetas (klepas, gitara, būgnai ir fleita) kartu su dainininke, kompozitore Martyna Puskunigyte.

Antanas A. Jonynas: Ši knyga anaiptol nėra šiandieninės ukrainiečių poezijos antologija, reprezentuojanti visą be galo įvairialypį ir galingą mūsų laiko Ukrainos poezijos lauką, – ji aprėpia tik mažytę jo dalį. Tai subjektyvus vertėjo žvilgsnis; su daugeliu verčiamų poetų teko įvairiu metu susipažinti, bendrauti, nemažai jų laikau savo draugais. Daugelis knygoje publikuojamų eilėraščių (ne visi) yra parašyti po 2014 metų rusų invazijos į Ukrainą, po Krymo ir Luhansko bei Donecko okupacijos, nemaža dalis – jau po 2022 metų vasario. Tačiau nesiekiau, kad knyga atsilieptų į aktualų – nors šiandien svarbiausią – karo aidesį, norėjau, kad išliktų ir viltingas taikos motyvas. Kitų vertėjų šiandieninė Ukrainos poezija skambėtų kitaip, tikriausiai ir kitais vardais, bet tikiuosi, kad ir mano versija leis bent šiek tiek patirti Ukrainos balsą. Daugiau apie knygą: spauskite čia.

Antanas A. Jonynas – poetas, vertėjas. Gimė Vilniuje. 1971–1976 m. studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete. 1976–1993 m. dirbo redaktoriumi „Vagos“ leidykloje, 1993–1995 m. vedė kultūros laidas „Baltijos TV“. Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1981 m. Nuo 1995 m. dirbo kaip laisvas autorius ir vertėjas. 2011–2018 m. buvo Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas. Lietuvių PEN centro narys. Nuo 2000 m. buvo poezijos festivalio „Poetinis Druskininkų ruduo“ tarybos pirmininko pavaduotojas. Išvertęs poezijos, dramaturgijos, prozos iš vokiečių, latvių, rusų, ukrainiečių, baltarusių, lenkų ir kt. kalbų. Jo paties poezija yra išversta į anglų, prancūzų, vokiečių, italų, ispanų, lenkų, latvių, estų, armėnų, gruzinų, norvegų, švedų, rusų, serbų, slovėnų, kroatų, korėjiečių ir kitas kalbas.

„Javelina Lowquarters“ nariai susibūrė karantino metu, 2020 žiemą Kaune, stiklo fabriko patalpoje. Kadangi kolektyvas neturėjo ambicingų tikslų, grojo dėl smagumo, tai ir koncertavo ganėtinai retai, dažniausiai vadinamas save „stiklofabrikaFM“. Šio laikotarpio įrašas: spauskite čia.

2022 metų kovo mėnesį iškart po rusijos invazijos į Ukrainą kolektyvas atšalo. Programą pradėjo kurti dainų autorius, vokalistas ir klavišininkas Pavlo Pavlosiuk, būgnininkas Lukas Grigas ir gitaristas Karolis Bieliauskas, vėliau prisijungė fleitistė Marija Štivola. Dauguma grupės dainų tekstų yra šiuolaikinė ukrainiečių poezija. Angliškai išversti Sergejaus Žadano, Marinos Ponomarenko, Galinos Kruk kūriniai pritaikomi kolektyvo stiliumi – Berlyno 80's scenos new wave. Viena iš grupės dainų „Marija iš Mariupolio“ išleista Niujorke. Leidėjas, solisto draugas, taip pat emigrantas iš pietryčių Ukrainos, paprašė įvardinti projektą. Taip ir atsirado kolektyvo vardas – „Džavelinos pusbačiai“. Muzikantai iš Niujorko Ally Mendez (vokalas) ir Ivanas Markovskis (gitara, garso dizainas) irgi tapo šiuo projekto dalimi. Projektas yra susijęs ir su dailės sritimi. Ukrainietė Darija Koltsova, dailininkė ir performanso kūrėja, tapo projekto „krikšto mama“, nes įkvėpė sukurti tris kolektyvo „vizitinės kortelės“ dainas. Šių dainų pavadinimai ir tematika išaugo iš Darijos performansų esmės – „our tears will be cast into bullets“, „lullaby“ ir „I just want to know if we will be who we are when the pain is gone“. Prie projekto prisiartino ir lietuvių dainininkė, kompozitorė Martyna Puskunigytė – ji įdeda savo garso spalvos į Antano A. Jonyno išverstą „Marija iš Mariupolio“ lietuvišką versiją.



___________________
Renginys mokamas, įėjimas su lankytojo bilietu. Kaina 2 eurai arba 6 eurai su galimybe per mėnesį grįžti ir aplankyti visas ekspozicijas. Bilietams taikomos nuolaidos.

Renginio metu bus fotografuojama ir filmuojama. Nuotraukos ir vaizdo įrašai gali būti naudojami renginio viešinimui socialiniuose tinkluose, internetinėse svetainėse, spaudoje ir kt.

SEMINARAS „KULTŪROS PAVELDO OBJEKTŲ FINANSAVIMAS, KOMPENSAVIMAS“
PRANEŠIMAI:• Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų (paveldotvarkos) finansavimo tvarkos pokyčiai ir naujienos (Departamento Kultūros paveldo programų skyriaus specialistė Agnė Ropytė);• […]
Jono Mačiulio-Maironio „Pavasario balsų“ vertimo į anglų kalbą „Voices of Spring: Selected Poems“ pristatymas
Balandžio 24 d., trečiadienį, 18.30 val., Vilniaus literatų namuose (Šv. Jono g. 11, Vilniuje) vyks Jono Mačiulio-Maironio „Pavasario balsų“ vertimo […]
Paskaita „Spaudos draudimo laikotarpis Vaižganto paskaitose“
Nuo 1922 m. Juozas Tumas dėstė Lietuvos universitete. Pirmąjį semestrą Vaižganto studentai klausė paskaitų apie Jono Mačiulio-Maironio kūrybą, o vėliau […]
Rašytojui Eduardui Cinzui – 100!
Rašytojui Eduardui Cinzui (tikroji pavardė Čiužas) šiemet 100! Ta proga kviečiame šturmuoti bibliotekas ir (dar kartą) perskaityti jo romanus – […]
Paskaita „Knygnešių fenomenas“
Balandžio 27 d., šeštadienį, 12 val. muziejininkė Nijolė Raižytė skaitys paskaitą „Knygnešių fenomenas“. Paskaita, skirta 120–osioms lietuviškos spaudos atgavimo metinėms […]
Nemokama ekskursija šeimoms „Juozo Grušo daiktų istorijos“
Žaliakalnyje įsikūręs rašytojo Juozo Grušo muziejus yra pilnas eksponatų, pasakojančių apie rašytojo gyvenimo etapus ir patirtus nuotykius. Moksleiviams ir šeimoms […]
Salomėjos Nėries kūrybos skaitymų ciklas | 3 susitikimas
Salomėja Nėris sukūrė apie pusseptinto šimto eilėraščių, kuriuose atsispindi jos sielos biografija, vidinių išgyvenimų raida ir istorija. Kiekvieną, norintį pažinti […]
Pasaulio pasakų skaitymai balsu | Pietų Korėjos pasakos
Paskutinį balandžio mėnesio sekmadienį, balandžio 28 dieną, 13 val. kviečiame į pasaulio pasakų skaitymus! Šįkart nusikelsime į kultūros įvairovės ir […]
Nemokama ekskursija po parodą „KaBINKIS“
Prieš šimtą metų legendinis avangardinės literatūros žurnalas „Keturi vėjai“ sudrebino tarpukario Lietuvos literatūrinį gyvenimą. Leidinio iniciatorius, idėjinis „keturvėjininkų“ lyderis, vėjavaikis, […]