„ŠIRDIES LAVINIMAS“

„Širdies lavinimas“ – ketvirtas sąsiuvinis, kuris yra antro sąsiuvinio „Mokslas – tai didžiausia galybė“ (2013) tęsinys. Minėtame sąsiuvinyje yra spausdinami 1917–1922 metų fragmentai neskelbtų kalbų, kurias Maironis pasakė  bendraudamas su Kauno kunigų seminarijos, kurios Rektoriumi buvo 1909–1932 m., auklėtiniais. Šiame sąsiuvinyje spausdinami 1925–1931 metų iki šiol neskelbtų tokio pobūdžio tekstų fragmentai. Prasmingiausius ir įtaigiausius žodžius Rektorius pasakydavo per klierikų Rekolekcijas, kuriomis
prasidėdavo mokslo metai, taip pat išleisdamas šv. Kalėdų ar vasaros atostogų. Kalbose klierikams esminės Maironio mintys metai iš metų šiek tiek kartojasi, nors Rektorius jas kasmet iš naujo užsirašo ant lapo. Tačiau paskutiniaisiais gyvenimo metais Maironis ypatingai didelį dėmesį kreipė į širdies lavinimą, teigdamas, jog tai nemažiau reikalinga nei mokslas: „Lavinti širdį – tai rauti ir sodinti: rauti piktus palinkimus, nuodėmes, piktžoles, o sodinti dorybes, šventumo-tobulumo siekti.“ Rektorius stengėsi parengti kunigus jų asketiškam, sudėtingam gyvenimui, nelengvai tarnystei, perteikti jiems savo gyvenimo patirtį, išmintį ir žinias.

Parengė Aldona Ruseckaitė. MLLM, 2014, 16 p.
Rėmimas – Lietuvos kultūros taryba, Giedrius Kuprevičius

€1.00