PARODOS KATALOGAS „JAS TUOMET SKAITĖ VAIKAI“
Leidinys skirtas apžvelgti gausią Dariaus Lebedzinsko senų vaikiškų knygų kolekciją.
Vaikų knygų kolekcija – tai unikali galimybė pažinti reikšmingą senąjį laikotarpį, siekiantį net XIX a. pradžią, kai vaikų literatūros užuomazgos dar tik formavosi. Šiuo metu seniausia nuolat kintančios ir gausėjančios kolekcijos knyga – konvoliutas. Tai į vieną įrištos dvi 1829 m. išėjusios knygos: „Szeszes pasakas Symona Stanewiczes…“ ir „Daynas żemaycziu…“, išspausdintos Vilniuje, B. Neumano spaustuvėje.
Grožinės vaikų literatūros pradžia – tai 1868 m. Tilžėje pasirodžiusi Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus „Vaikų knygelė“. Pirmasis spalvotai iliustruotas jos leidimas yra vienas vertingiausių kolekcijos perlų. Kiti trys ankstyvieji leidimai taip pat ne mažiau įdomūs ir reikšmingi, nes žymi knygos, kuri iki XX a. pradžios buvo vaikų gyvenimo pažinimo „elementorius“, kismą.
Kolekcijoje gausu ir kitų svarbių XIX a. leidinių, skirtų daugiausiai maldai ir mokymuisi. Kuklios religinio turinio knygelės tuomet bandytos praturtinti elementoriais, vis įvairesnio turinio tekstais – taip pamažu ima formuotis pasaulietinė lietuvių literatūra vaikams. Matome, kaip 1864 m. „Naujas žiamajtiszkas elementorius…“ vaikus moko religinių tiesų, taip pat abėcėlės ir daugybos lentelės. 1851 m. Suvalkuose išėję „Pamokslai iszminties ir tejsibes iszguldineti priliginimajs…“ pasakoja visai kitokias, jau ne tik religiniu pagrindu sukurtas didaktines istorijas. Jų veikėjais dažniausiai tampa gyvūnai.
XX a. pradžioje, panaikinus spaudos draudimą, didelis dėmesys skiriamas ir vaikų literatūrai. Pasirodo ne tik įvairių žanrų grožinės literatūros tekstų, bet imami leisti laikraščiai ir žurnalai, išpopuliarėja pjesės, skirtos vaikų vaidinimams, žaidimų, laisvalaikio užsiėmimų rinkiniai, kurių gausu ir D. Lebedzinsko rinkinyje. Kolekcijoje sukauptas ne vienas XX a. pradžios leidinys, kai kurie itin reti, nes leisti mažais tiražais arba apskritai nežinomi, niekur neminimi. Tarp kitų vertybių randame 1913 m. M. Grigonio „Kvietkelį“, kuris yra pirmasis eilėraščių rinkinys vaikams, galime pavartyti kuklutį 1911 m. „Šaltinėlio“, pirmojo lietuviško periodinio leidinio vaikams, numerį.
Gausiausia D. Lebedzinsko kolekcijos dalis – net pusšešto šimto leidinių – mus pasiekia iš 1918–1940 m. laikotarpio. Kuriantis nepriklausomai Lietuvos valstybei, rašytojai ir leidėjai suskubo parūpinti vaikams skirtos literatūros. Konkursai ir specialios programos spartino procesą, Lietuvos Raudonasis Kryžius bei žurnalas „Žiburėlis“ įsteigė premiją vaikų ir jaunimo literatūros kūriniams. Dabar mums tai kelrodis, leidžiantis išskirti reikšmingiausius to laiko literatūrinius įvykius ir autorius. 1933 m. pirmąja premija buvo pagerbtas rašytojas Petras Babickas, išleidęs apysaką ,,Murziukas“, kurią randame ir kolekcijoje. Taip pat ir premijuotus Vytės Nemunėlio „Kiškio kopūstus“ ar Kazio Binkio „Kiškių sukilimą“.
Vaikų literatūra tarpukariu suklestėjo, vis labiau modernėjo, įgavo daugiau spalvų, tapo atraktyvesnė, labiau paisanti vaikų psichologijos. Tiesa, rašančiųjų nebuvo daug, todėl jie slėpdavosi po skirtingais slapyvardžiais ir aktyviai kūrė toliau. P. Mašiotas ir A. Giedrius tapo svarbiausiais vaikų autoriais. D. Lebedzinsko kolekcijoje žymiausioms asmenybėms skiriamas ypatingas dėmesys, sukaupti gana gausūs jų knygų rinkiniai leidžia aprėpti kūrybinę rašytojų įvairovę, sekti nuoseklią raidą ir tekstų tobulėjimą.
Tarpukariu šeima tapo labai svarbi, į vaikus imta žiūrėti kaip į pilnavertes asmenybes, kursiančias ateitį, todėl daug dėmesio skirta meniniam vaikų ugdymui. Mažyliams tėvai skaitė vaikiškas knygeles ir žurnalus, kiek paaugusius vesdavosi į operą ar teatrą. Tai paskatino suklestėti vaikų literatūros žanrus, kurių įvairovę galime matyti apžvelgdami senųjų knygų kolekciją. To meto vaikai skaito literatūrines pasakas, apsakymus, vaizdelius, poezijos rinkinius, epines poemas (jau vien ko verta pasakos „Eglė žalčių karalienė“ interpretacijų įvairovė), išradingas mokslo populiarinimo knygas, pjeses vaikų teatrui ir kita.
Be galo svarbu, kad kolekcija aprėpia ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų leistas knygas. Antrajam pasauliniam karui pasibaigus, pirmosios buvo išspausdintos 1945–1948 m. Vakarų Vokietijoje. Perkeltųjų asmenų (DP) stovyklose susitelkė daug talentingų kultūrininkų, žurnalistų ir rašytojų, todėl steigėsi leidyklos, buvo leidžiami laikraščiai ir žurnalai, spausdinamos ir premijuojamos knygos. Švietimas buvo vienas pagrindinių veiksnių, skatinusių leidybą. Dauguma Vokietijoje išėjusių knygų – labai kuklios ir neišvaizdžios. Nedideli ir jų tiražai. Jei knygelė būdavo leidžiama stovykloje tik jos vaikų reikmėms, tiražas nesiekdavo ir trijų šimtų, todėl dabar jos tapusios retenybėmis ir ne viena jų yra praturtinusi D. Lebedzinsko kolekciją. Šios knygos dažnai būdavo spausdinamos rotatoriumi, todėl atskleidžia kontrastą tarp jų ir vėliau JAV ar kitose šalyse pasirodžiusių spalvotų knygų, kurias jau galima vertinti net kaip meno kūrinius.
Meninė knygų vertė – tai dar vienas įrodymas, kad kolekcija itin vertinga. Vartant knygas vaikams, galima daug plačiau pažinti ir dailininkų kūrybą. Žymių menininkų – Kazio Šimonio, Viktoro Petravičiaus, Danutės Tarabildienės ir kitų dailininkų – iliustracijos įrodo vaikų knygų svarbą.
Dedikacijos (viena įspūdingiausių parašyta paties Juozo Tumo-Vaižganto ranka), taisymai ir pastabos, sveikinimo žodžiai, skirti dovanojant knygą, bibliotekų, universitetų, atstovybių antspaudai ir kt. taip pat kuria papildomą knygų vertę, leidžia tyrinėti istorinį, kultūrinį kontekstą, kuria bendrą to laiko kasdienybės įpročių vaizdą.
Knyga išleista 2021 m. Sudarytoja – Audronė Meškauskaitė, dailininkė – Inga Zamulskienė.
€10.00
