„MOKSLAS – TAI DIDŽIAUSIA GALYBĖ“

„Mokslas – tai didžiausia galybė“ – antras sąsiuvinys, kuriame spausdinami Maironio neskelbti tekstai.
Pirmas – „Saulėtas vainikas“, išleistas 2012 m. Šiame sąsiuvinyje spausdinami iki šiol neskelbtų Maironio kalbų fragmentai. Kalbos pasakytos bendraujant su Kauno kunigų seminarijos, kurios Rektoriumi buvo 1909–1932 m., auklėtiniais. Prasmingiausius ir įtaigiausius žodžius Rektorius tardavo per klierikų rekolekcijas. Seminarijoje mokslo metai prasidėdavo dvasiniu susikaupimu – rekolekcijomis. Jose būdavę ir pranešimų, vadinamų konferencijomis. Iš šių Maironio pranešimų matyti, kad jis prieš rekolekcijas tardavo įžanginį žodį, stengdamasis klierikus nuteikti susimąstymui, išpažinčiai, ramybei, tikslingam mokslo siekimui. Trumpesnės, tačiau irgi įdomios yra Rektoriaus kalbos išleidžiant auklėtinius šv. Kalėdų ar vasaros atostogų. Maironio kalbos galėtų būti aktualios ir šiandienos jaunimui, jų mintys prasmingos, pamokančios, bet neįkyrios, be didelės didaktikos: apie mokslo vertę, gyvenimo prasmę, laiko panaudojimą, darbo svarbą, pagarbą kitam žmogui ir t.t. Tokio pobūdžio neskelbtų tekstų išlikę gana daug, šį kartą spausdinami 1917–1922 metų kalbų fragmentai. Konferencijas Maironis skaitė iki paskutiniųjų gyvenimo metų. Savo kalbas visada užsirašydavo.
Rašyba ir skyryba kai kur pataisyta, šiek tiek patikslinta.

Leidinį parengė Aldona Ruseckaitė. MLLM, 2013, 24 p.
Rėmimas – LR kultūros ministerija, Aldona Stark (JAV)

€1.00