2021-03-07
Maironio lietuvių literatūros muziejus

Maironio lietuvių literatūros muziejus, bendradarbiaudamas su įvairių meno sričių atstovais, specialistais, ruošiasi Kaunas 2022 – Europos kultūros sostinės renginiams ir rašytojos Dalios Grinkevičiūtės 95-ųjų gimimo metinių minėjimui bei planuoja suorganizuoti ypatingą, išskirtinę, interaktyvią parodą „Dalia Grinkevičiūtė (1927–1987). Kambariai / Įveikti atstumai“, į kurią pakviesime 2022 m. gegužės 27 d. Paroda kaip šiuolaikiški moduliai-KAMBARIAI bus parengta, permąstant Dalios Grinkevičiūtės memuarų knygą „Lietuviai prie Laptevų jūros“. Rašytojos kūrinio citatos veiks kaip intertekstai, inspiruojantys kurti naujus kūrinius, tas citatas savaip interpretuojant ir perkuriant. Parodos naratyvas bus kuriamas remiantis šiais Dalios Grinkevičiūtės gyvenimo tarpsniais - vaikyste tarpukario Kaune, tremties patirtimi Šiaurėje ir motinos laidojimo scena pokario Kaune. Šį naratyvą apibendrins olfaktorinio meno grupės siūloma Dalios Grinkevičiūtės viso nueito gyvenimo kelio interpretacija per kvapus. Paroda nėra sumanyta kaip grynai muziejinis projektas, kuris remiasi originalių objektų ir dokumentų eksponavimu, bet vystys savąjį pasakojimą kontrasto principu. Su lankytoju megs dialogą per skirtingus pojūčius, nes paroda kuriama per vaizdą, garsą, kvapus, inovatyvią animaciją (VR, AR). Dialogas taip pat bus daugiakalbis, siekiant atkreipti dėmesį į vertimus užsienio kalbomis, o per garso instaliaciją komunikuoti ir su svečiais iš užsienio. Kaip teigia literatūrologas V. Sventickas, „labiausiai D. Grinkevičiūtės kūriniai vertinami dėl tikroviškų tremties vaizdų, išraiškingo įvykių traktavimo, didžiulio pirmosios publikacijos (1988) atgarsio sąjūdiškoje Lietuvoje ir dėl to, kad parašyti talentingo žmogaus, ypatingos asmenybės. D. Grinkevičiūtės kūryba remiasi jos pačios patirtimis, jausmais ir apmąstymais. Grinkevičių šeima su keturiolikmete Dalia buvo ištremta 1941 m. birželio keturioliktąją ir didžiąją dalį laiko kentėjo prie Laptevų jūros. Dalia kartu su sergančia motina stebuklingu būdu buvo pabėgusios iš Jakutsko. D. Grinkevičiūtė slapstėsi Kaune, globojo (ir palaidojo) motiną, rašė. Suprasdama, kad bus suimta (taip ir įvyko), rankraštį įdėjo į stiklainį ir užkasė. Jis atsitiktinai buvo surastas tik 1991 m., restauruotas ir pirmą kartą išspausdintas žurnale „Metai“ (1996, Nr. 10–12, 1997, Nr. 1). Memuarinė apybraiža „Lietuviai prie Laptevų jūros“ (Kazio Sajos pasiūlytas pavadinimas) parašyta devintojo dešimtmečio pradžioje Laukuvoje. Neradusi anksčiau minėto rankraščio, D. Grinkevičiūtė sukūrė šią trumpą, koncentruotą, informatyvią apybraižą. Pirmą kartą ji buvo išspausdinta žurnale „Pergalė“ (dabartiniai „Metai“) 1988 m. spalį (tuometinis žurnalo tiražas 24120 egz.) ir padarė sprogusios bombos įspūdį. Tremties vaizdai ir pasakojimo energetika reikšmingai prisidėjo prie okupacijos suvokimo ir Nepriklausomybės atkūrimo paskatų.“ Konceptualus parodos pasakojimas bus kuriamas pasirenkant tris skirtingas muziejaus erdves, išnaudojant jas trim atskirom temoms. Paroda įsikurtų Maironio lietuvių literatūros muziejaus sodo namelyje, rūsyje, muziejaus mansardoje. Šis projektas būtų inovatyvus intermedialumu, naratyvo perteikimu per skirtingas medijas, pasitelkiant interaktyvios animacijos formas ir kitas šiuolaikines judančio vaizdo technologijas, inspiruojantis įvairius žiūros kampus ir interaktyvumą. Pandeminės situacijos atveju bus sukurta galimybė parodą aplankyti virtualiu būdu. Muziejaus tinklapyje ji išliks pasiekiama švietimo įstaigoms ir visuomenei net po parodos veikimo laiko. Į šiandieną atgręžta parodos koncepcija sieks pritraukti jaunesniojo amžiaus lankytoją, pasiūlyti mokykloms šiuolaikiškas tremties temos interpretacijas, kurios išlieka atviros paties lankytojo kūrybiškumui. Per daugiakalbes intertekstines interpretacijas ir neverbalines raiškos priemones orientuojamasi ir į tarptautinį Kauno Europos kultūros sostinės 2022 svečią.

________________________________________________________________________________________

Nuotraukoje: „Viskas didinga: ir tundra beribė“. Interaktyvi judančio vaizdo instaliacija (AR, garsas, piešinys), 2021 m. Autoriai – Antanas Skučas, Gintarė Valevičiūtė-Brazauskienė, piešinys – Martynas Vilimavičius, garsas – Marius Salynas.