Tokiu pavadinimu intriguoja Maironio lietuvių literatūros muziejuje atidaryta fotografo Ramūno Guigos paroda. Tai galimybė iš paukščio skrydžio, tarsi nuo debesų, tarsi iš dvasinių kūrėjų aukščių pažvelgti į vietas, kurios tiesia gijas į rašytojų kūrybą, liudija jų minties vienybę su gimties aplinka.

Fotografijose – tikra įvairovė: geometriniu linijų grakštumu skleidžiasi Bistrampolio, Gelgaudiškio dvarų apybraižos, akvareliški Nemuno vingiai, Raudondvario peizažai, didingi milžinkapiai...

Kiekvieną fotografiją papildo cituojami vietovę apdainavusių ar jos grožio įkvėpti kūrėjų žodžiai. Pauliaus Širvio eilėmis prabyla jo išbraidytos Salako apylinkės: „Gal tyčia, / Gal Netyčia / Keliu anuomet ėjom. / Daugiau tylėjom. / O aš – padauža retas. / Suplyšę batai –/ Šaipos. / Kur mano namai? / Po dangum. / Nuo lietaus man kepurė“.

Poeto Petro Panavo žodžiai mums padeda gėrėtis toliais nuo Aukštaitijos Ladakalnio.

Šatrijos Raganos pamėgtų Židikų nuotrauką palydi rašytojos žodžiai: „Raudoniems saulėlydžiams begęstant, / baltų rožių sidabrinės akys žiūri į mane pro langą...“

Pasigėrėsime ne vien Medvėgalio vaizdu. Čia į mus prabyla ir Maironio poezija: „Ant Medvėgalio anuomet / švento Jono naktimis...“

Regis, parodoje susirinkę visi Lietuvos regionai su įstabiomis vietomis. Gal ji suteiks akstiną dar kartą atsiversti žinomų rašytojų kūrybos puslapius, perskaityti dar kartą?..

Tad kviečiame į vaizdų ir žodžių kelionę po Lietuvą.