Maironio lietuvių literatūros muziejaus archyvuose saugoma daug medžiagos. Ją tvarkant ir tyrinėjant nuolat patiriame džiaugsmingų atradimų, kuriais norisi dalintis. Išskirtinio dėmesio verti išeivių rašytojų vaikystės ženklai – nuotraukos ir daiktai. Kas gali būti gražiau už nerūpestingą vaiko šypseną ir nuostabos kupinas akis, žvelgiančias į platų pasaulį...

Praskleiskime istorijos šydą ir pažvelkime į būsimų rašytojų, vertėjų, literatūros kritikų, mokslininkų vaikystę.

Nuotraukoje matome mažą kūdikėlį – Henriką Nagį (1920–1996) – tai būsimas poetas, literatūros kritikas, vertėjas, humanitarinių mokslų daktaras, užfiksuotas Mažeikiuose 1921 m.

Kitoje nuotraukoje matome profesoriaus, istoriko Igno Jonyno sūnų – Vytautą Aleksandrą (1918–2004). Būsimasis literatūros kritikas, bibliotekininkas įamžintas su kamuoliu rankose Kaune 1922 m. Vaikystėje jis nuolat čiauškėdavo, todėl vadintas Vyturėliu. Užaugęs ir subrendęs aristokratiškoje aplinkoje vėliau patyrė daug gyvenimo negandų, tačiau pasiekė išsvajotą tikslą – dirbo akademinį darbą, vadovavo bibliotekai Monrealyje.

Dėmesį traukia mergaitė, atvira šypsena žvelgianti į pasaulį. Tai būsimoji poetė, vertėja Zinaida Vera Nagytė (1927–2013), kurios nuotrauka sukurta Kaune 1931 m. Vaikystėje ją kažkas pavadino Saulute, tokia ir liko iki gyvenimo pabaigos. Daug vargo ir rūpesčio teko patirti, daug negandų pakelti, bet ji stoiškai atsilaikė. Gyvenimo pabaigoje į viską žvelgė dėkingumo kupinomis akimis, jos eilėraščiai sklidini vilties ir tikėjimo.

Jei kas mano, kad paspirtukai yra XXI a. išradimas, tegul pažvelgia į Algimanto Mackaus (1932–1964) – būsimo rašytojo, literatūros kritiko, redaktoriaus nuotrauką. Jis užfiksuotas savo gimtinėje Pagėgiuose apie 1934 m. Fotografija dvelkia motiniška globa ir rūpesčiu – kuo gražiausiai aprengtas vaikelis su šiltais veltinukais ir kaliošiukais stovi prie modernaus paspirtuko.

1924 m. Kybartuose matome vėžimėlyje nustebusį pirmagimį Algirdą, žvelgiantį į greta ant medinio žirgo besipuikuojantį pusbrolį Kynastą. Nuotraukoje užfiksuotas būsimasis rašytojas, dramaturgas, „Laisvosios Europos“ radijo bendradarbis, PEN klubo lietuvių skyriaus pirmininkas ir vicepirmininkas Algirdas Landsbergis (1924–2004).    

Kitoje nuotraukoje tėvų Onos ir Jurgio Bradūnų globoje stovi nedidukas sūnus Kaziukas (1917–2011). Nuotrauka sukurta Virbalyje 1919 m.

Elegantiškoje mašinoje, Alytuje apie 1927 m., kartu su broliais Edvardu ir Albertu kaspinu pasipuošusi sėdi būsima poetė, dailininkė, mokytoja Aldona Veščiūnaitė (1923–2012).

Žaismingoje nuotraukoje, sukurtoje Kaune 1928 m., su zuikiu ant kelių užfiksuota būsima rašytoja, režisierė, aktorė Birutė Pūkelevičiūtė (1923–2007). Matome mažos, bet užsispyrusios, atkaklios, ambicingos būsimos kūrėjos portretą. Kiek pakreipusi galvą, sukryžiavusi koją ant kojos ji dėmesingai žvelgia į pasaulį.

Deja, kai kurių rašytojų vaikystės nuotraukų neišliko arba visai nebuvo, tačiau dalijamės Utenos ūkininkų ratelį lankančių kaimo vaikų fotografija. Jie užfiksuoti Utenos laukuose 1933 m. Išsiskiria baltą languotą kepurę rankoje laikantis Alfonsas Čipkus (1919–2015; trečias iš dešinės) – būsimasis poetas, vertėjas, literatūros kritikas.

Fonduose galime išvysti rašytojų memorialinius daiktus – Birutės Pūkelevičiūtės lėles, kurioms pati pasiuvo rūbelius. Daili lėlė, kurią brangino poetas Alfonsas Nyka-Niliūnas buvo dukros Berenikos dovana, parvežta iš Italijos. Gan didoka lėlė atvežta iš Z. V. Nagytės-Katiliškienės namų – ji jai priminė brangią tetą Mortą iš Buknaičių kaimo. Ypatingos lėlės ir kuprinaitė, priklaususios poetei Marijai Stankus-Saulaitei, primena mums vargingą gyvenimą DP – išvietintųjų stovyklose Vokietijoje.

                                                                    Parengė Išeivių literatūros skyriaus vedėja Virginija Paplauskienė