Plakatai paprastai ką nors skelbia, reklamuoja ar praneša apie įvykį. Jie gali būti apibūdinti kaip priemonė, informuojanti ir skatinanti potencialius lankytojus vykti į teatrą, muziejų ar kitas kultūros įstaigas. Tarpukariu Lietuvoje daugiausiai buvo kuriama komercinių plakatų. Tačiau po 1944 m., Lietuvai tapus Sovietų Sąjungos dalimi, naujoji socialistinė visuomenė pateko į nedemokratiško komunistinio režimo kontrolę. Pagrindinis jo tikslas buvo nebe komercinė nauda, o ideologinis žmonių valdymas. Kita vertus, septintąjį ir aštuntąjį dešimtmečius beveik visose socialistinėse šalyse galime pavadinti plakatų aukso amžiumi. Lietuvoje jiems taip pat būdinga aukšta meninė kokybė, nes buvo kuriami žymių grafikos dizainerių ir dailininkų. Norime išskirti keletą svarbių menininkų, kurių sukurti plakatai yra eksponuojami parodoje. Tai dailininkas ir grafikos dizaineris Izaokas Zibucas (g. 1951) – aktyvus žydų kultūros propaguotojas Lietuvoje. Jo teatro plakatai yra vieni įdomiausių ir vertingiausių parodoje. Taip pat galime paminėti lietuvių grafiką ir plakatų kūrėją Joną Gudmoną (g. 1941) – Lietuvos dailės instituto absolventą. J. Gudmono kūrybai būdingi lakoniški, įtaigūs vaizdai, raiškus, savitas piešinys, ryškios, kontrastingos spalvos.
Daugelis šių plakatų buvo intelektualiosios reklamos kūriniai, kurie iš esmės neprieštaravo to meto socialistinės valstybės krypčiai. Pavyzdžiui, daugelyje teatro plakatų matome puikių dizaino sprendimų su minimalia ideologine įtaka, kurią pastebime propagandos plakatuose. Juos galime vertinti kaip savotišką žiniasklaidą, kurią komunistų partija naudojo įtikinėjimo bei ideologinės įtakos visuomenei procese. Siekiant socializmo, vieno pagrindinių ankstyvųjų komunistinio režimo tikslų, buvo kuriami plakatai, susiję su nauju požiūriu į darbą bei darbo etiką.
Parodoje pristatome 37 plakatų iš Maironio lietuvių literatūros muziejaus fondų, kurie sukurti per ilgą 46 metų laikotarpį, todėl parodos lankytojas gali stebėti plakatų kūrimo ir dizaino raidą beveik iki pat savarankiškos Lietuvos valstybės atkūrimo. Kad būtų patogiau, išskyrėme tris plakatų grupes: muziejaus ir kitų kultūros įstaigų plakatai; lietuvių rašytojų kūriniai teatro pastatymuose; propagandos plakatai.
Parodos autorius – Jindřich Čeladín, dailininkė – Inga Zamulskienė.